2015 m. sausio 4 d., sekmadienis

Rašytojų žmonos ir mūzos

Pagaliau/Deja, šventės jau prabėgo ir tik dabar turiu daugiau laiko sau, kad galėčiau atiduot skolą praėjusiems metams. Jiems besibaigiant, perskaičiau nemažai knygų ir nespėjau aprašyti. O taip knieti greičiau padaryti 2014 metų knyginę apžvalgą! Tad, nusitveru kavos puodelį ir kimbu į darbą!

Knygos aprašymas: "Šioje knygoje pasakojamos 25 garsių rašytojų, Nobelio premijos laureatų, meilės istorijos. Šalia kūrėjų čia iškyla moterys, įkvėpusios literatūros šedevrus. Vienos kūrėjams liko ištikimos visą gyvenimą, kitos, sužibusios labai trumpai ir sukėlusios audras sielose, paliko juos, kamuojamus amžino ilgesio."

Mano nuomonė apie šią knygą: Mane visuomet domino (vis dar domina) mūzos. Nagi, kas įkvepia vyrus rašyti? Svajoti? Ką jie pamilsta taip, jog kankinasi bene visą gyvenimą? Ši knyga galbūt ir bando atsakyti į šituos klausimus, tačiau ją perskaičius aiškiau nepasidaro. Vis dėlto, 25 istorijas sutalpinti į vieną knygą gana sudėtinga, todėl faktai gana sausoki. Kartais net susidaro įspūdis, kad parašyta lyg apie pirkinių sąrašą: tokią ir tokią dieną jis sutiko tą, paskui, būdamas vedęs jis jau įsimylėjo šitą... Smagu, rodos, paskaityti apie rašytojų meilės gyvenimus, paskaityti jų požiūrius į meilę ir santykius. Tačiau, kita vertus, nusivyliau. Ne pačia knyga, o rašytojais. Jų tuštybe, arogancija, jau tuometiniu vartotojišku požiūriu į moterį, jų neištikimybe ir nepagarba. Ryškiausias nusivylimo pavyzdys - Ernest Hemingway. Sunku patikėti tokia rašytojo arogancija. Bent jau paauglystėje, labai mėgdavau rašytojus kažkaip romantizuoti. Žinot, tas įspūdis, kad jie tik rašo ir niekas jiems nesvarbu, gyvena gana skurdžiai ir yra beviltiškai kažką įsimylėję, dažniausiai, be atsako. Nė velnio! Nors būta ir įvairių istorijų, tačiau daugelis šioje knygoje aprašytų rašytojų, buvo viso labo arogancijos perpildyti. Manė, jog vien tai, kad jie rašo, jiems suteikia galimybę turėti bet kurią moterį. Šoka nuo vienos prie kitos, neapsisprendžia, myli, palieka, susiranda kitą. Susidarė toks įspūdis, kad meilė, moterys, santykiai, jiems viso labo žaidimas, kuris tampa medžiaga naujai knygai. Ir vis tiek įdomiausia meilės istorija - Jean-Paul Sartre ir Simone de Beauvoir. Vienintelė istorija, kur taip jaučiama stipri sąjunga tarp vyro ir moters, net nesusietų santuokos saitais. Net ir meilės saitais galbūt nesusieti, greičiau atsidavimu ir pagarba vienas kitam. Blaškydamiesi svetimuose glėbiuose ir pasakodami vienas kitam naujus meilės nuotykius, išbuvo kartu visą gyvenimą. Perskaičius šią knygą, vienais rašytojais susižavėjau, kitais nusivyliau, bet taip ir neatsakiau sau į klausimą, ką rašytojui reiškia mūza. Nors pačią knygą visai rekomenduočiau, įdomi pažintis su rašytojais.

Mano vertinimas: 8/10.

Mano pieštukas užkliuvo:

"Nėra pasaulyje moters, kurios nevertėtų pamilti!" Hermann Hesse

"Meilė yra žiauri" Knut Hamsun

"Tai, kas vadinama meile, yra tremtis ir retos žinutės iš tėvynės." S. Beckett

"Kūnas - tai mažiausia, ką gali duoti moteris vyrui." R. Rolland

"Tik per savo meilę jai suvokiau esąs ir pradėjau iš tikrųjų gyventi." A. Gide

"Moters jėga stipresnė už vyro, ypač tuomet, kai moters širdyje - meilė." J. Steinbeck

"Rašytoju tapau, kad suviliočiau moteris." J. P. Sartre

"J. P. Sartre'as ir S. de Beauvoir susidomėjimas vienas kitu labai greit virto meile. Ypač po to, kai užsimiršusi ji atsidavė jam tiesiog bibliotekos salėje tarp knygų lentynų."

3 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. Oj, kaip viliojančiai skamba ši knyga! Aš ir pati turėjau lygiai tokią pačią viziją susidarius apie rašytojus bei jų gyvenimus, nes juk smagu pasinert į romantiškas fantazijas apie juos ir visą kūrybos procesą.. Ačiū, būtinai perskaitysiu!:)

      Panaikinti
    2. Prašom, tikrai verta paskaityt:)

      Panaikinti