2020 m. birželio 30 d., antradienis

Bonnie-Sue Hitchcock „The Smell of Other People's Houses“

"I've realised over time that houses with moms in them do tend to smell better." (24 p.)

Šįkart noriu pakalbėti apie Young Adult (kitaip – jaunimo, paauglių) literatūrą. Sąlyginai neseniai teko skaityti Bonnie-Sue Hitchcock knygą „The Smell of Other People's Houses“. Patraukė ji mane labai paprastai – simpatiškas viršelis, įdomus pavadinimas ir Aliaska, apie kurią nelabai ką teko skaityti. Žinoma, apskritai, skaityti anglų kalba pravartu. Pati istorija nelabai kuo ir išsiskiria. Keturi jaunuoliai, sutrikę savo gyvenime, kai kurie užaugę be tėvų, kai kurių tėvai alkoholikai ir aplinkui vien skurdas. Vieni bėga iš namų, kiti pasilieka. Kažkas po pirmojo karto pastoja, kažkas įsimyli... Ir, žinoma, visų likimai vienaip ar kitaip persipina. Nelabai kažką giliau ir pakapstysi. Jeigu man būtų trylika ar keturiolika, tikiu, ši knyga tikrai labiau paliestų. O dabar įžvelgiu tokius pliusus: minimalias, bet šiokias tokias žinias apie Aliaską, pirmąkart perskaičiau apie jų keistą desertą „Akutuq“, dar vieną knygą skaitytą anglų kalba. Ir sukeltus prisiminimus. Juk iš tiesų kiekvieno namai turi savitą kvapą. Man Namus primena močiutės kepamų blynų kvapas arba vakarinės mėtų arbatos, už lango siaučiant liūčiai. Kažkam kitam namų kvapas galbūt asocijuojasi su alkoholiu, nuolat skilndančiu iš tėvų kambario ar virtuvės. Kažkam su mamos firminiu pyragu. Taip jau yra, vis dėlto svarbiausias namų kvapas tikriausiai ir asocijuojasi su tėvų namais, vaikyste ar paauglyste. Paskui namus ir jų kvapą kuriame patys...
Apie knygą pasakoti šįkart nematau didelės prasmės, kaip jau ir minėjau, joje nėra labai išskirtinės istorijos, daugelis perskaityta kitose paaugliškose knygose ar matytos filmuose. Saitydama šią knygą jau suaugusi, nusikėliau į savo paauglystės skaitinių prisiminimus. Ypatingai atsimenu tą keistą lūžį, kai bibliotekoje, imdama vaikiškas knygas, kokių vienuolikos ar dvylikos pradėjau nedrąsiai žvilgčioti į vyresniųjų lentynas. Pirmiausia prisimenu knygas tokias kaip „Bučiniai, sumaištis, stovykla“, Hortense Ullrich knygas irgi turbūt perskaičiau visas, kokias tik rasdavau bibliotekos lentynose:„Įsimylėsi, jei nesitikėsi“,„Nevalia bučiuoti raganų“ ar „1000 priežasčių nekentėti dėl meilės“ ir taip toliau... Kokia nuraudusi aš eidavau link bibliotekininko ir jas nedrąsiai pasiimdavau! Kaip man tada įdomu buvo skaityti apie vaikiškas pirmąsias meiles, juk ir pačios širdyje kartais nubusdavo kokia simpatija. Dar vėliau, žinoma, skaičiau „Beveik suaugę“ serijos knygas: „Heroinas“, „Kendė“, „Eiprilės meilė“, „Mėjos angelas“ ar „Atskalūno laiškai“. Alpėjau nuo knygos „Falling in love“, užėmusi kvapą skaičiau Tim Bowler „Apokalipsė“ ir svajojau apie beprotišką meilę, kaip Federico Moccia knygoje „Trys metrai virš dangaus“. Tada vis dažniau pradėjau žvalgytis jau nebe į "Beveik suaugę“ seriją, o į suaugusiųjų lentynas. Atradau Remarką, Kamiu, Bukovskį, Ivanauskaitę, Selindžerį, Parulskį, Meką ar Murakamį. Su godumu ir didžiausiu alkiu stačiau literatūros sienas, regis, apsaugančias nuo viso likusio pasaulio. Ir dabar esu laiminga, kad paauglystėję daug skaičiau, naiviai tikiu, kad tai, ką perskaičiau būtent paauglystėje, mane apsaugojo nuo daugelio negandų, jau net nekalbu apie pabėgimą knygose nuo paaugliškų problemų ir pirmųjų skaudulių. Knygos apie narkotikus ir jų žalą, apie pirmuosius kartus ar paauglių nėštumą, apie netikusius draugus, keistas kompanijas ir savęs ieškojimą. Žinoma, nuo nelaimingos meilės ir tos knygos neapsaugos, juk meilė yra loterija, kurioje niekuomet nežinai, ar ištrauksi laimingą bilietą ar sudaužytą širdį. Dabar žiūrėdama į paauglius, šokančius miesto centre ir filmuojančius tiktokus, susimąstau apie savo paauglystę. Žinoma, ne visuomet buvau įkišusi nosį į knygas, turėjau ir draugų, krėsdavom keisčiausius dalykus, kalbėdavomės su geriausia drauge valandų valandas apie pirmąsias simpatijas ir kaip tos mūsų simpatijos į mus pažvelgė ar nusišypsojo, o jei dar bent žodį ištarė! Ir galiausiai vis tiek nuoširdžiai džiaugiuosi, kad tiktokų dar tada nekūrėm ir telefonų paskirtis buvo ne visai tokia, kaip šiandien. Ir tikiu, kad šiandien taip pat ne viena paauglė yra įkišusi nosį tarp knygos puslapių ir rausta skaitydama apie pirmuosius bučinius. Aš tikiu, kad tai bent dalimi apsaugos nuo lemtingųjų paauglystės klaidų. Kiekvienas bėgo ar bėga nuo paauglystės problemų savais būdais. Aš kovojau ir kartais slėpiausi nuo jų knygų pasaulyje.

Mano vertinimas: 6/10

Leidykla, išleidimo metai: Faber&Faber, 2016.

Knygos autorė: Bonnie-Sue Hitchcock (g. 1965 Ferbankse, Aliaskoje, JAV)

(nuotr. iš http://www.newsminer.com/news/alaska_news/author-returns-to-sitka-releases-new-book/article_dc904946-dd89-11e5-ae5f-9f2c173b83b3.html)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą