prieš mirtį norisi švelnaus

Na, per šią savaitę man pasisekė perskaityt 3 knygas, kuo labai džiaugiuosi.

Knygos aprašymas : "Šioje knygoje - trumpi šiuolaikinio lietuvių rašytojo Nacionalinės premijos laureato Sigito Parulskio tekstai, rašyti paskutiniais metais. Kafkiškai sukrečiančios ir absurdiškai komiškos istorijos, magiški nutikimai ir, regis, nusistovėjusių visuomenės kanonų bei trumputės mūsų egzistencijos negailestingi permąstymai. Stilius - žemasis, žemiškasis arba kasdienis."

Mano nuomonė apie šią knygą : Kaip visad pirmąją pažintį su rašytoju pradedu nuo paskutinės Jo parašytos knygos. Ot keista aš šiuo atžvilgiu. Nors, tiesa, su Parulskio kūrybą jau gana seniai norėjosi susipažinti. Šioje knygoje viskas parašyta taip drąsiai ir tiesiai, kad net parausti norėjosi skaitant kai kurias vietas. Labai daug nuogos teisybės čia. Gaila, kad ją perskaičiau būtent dabar, nes buvo tokia viena vieta, kurią su malonumu būčiau pacitavusi per tą visą krepšinio epidemiją. Tačiau ir dabar skaitant be keistų likimo išdaigų neapsieita. Pavyzdžiui, buvo kažkurioje vietoje rašoma šiek tiek apie žydus, ir kaip tik rodė per velniadėžę Žydų Holokausto paminėjimui skirtą filmą. Bet jau pradedu priprast prie tokių sutapimų, labai jau dažnai man jų pasitaiko. O grįžtant prie knygos... Atvirai tariant, manau, kad dar ne visai esu ją priaugusi. Ir ne visi klausimai kol kas man aktualūs...Bet labai gali būti, kad dar kada prie šios knygos sugrįšiu... Ir tikiuosi pažintį su šiuo rašytoju pratęsti. Per daug jau mūsų nuomonės kai kuriais atvejais panašios.

Mano vertinimas : 9/10. Iki to 10 trūko to mano paaugimo, manau.

Pieštukas užkliuvo :

"Įsikandu pagalvę ir konstatuoju - per menkos manyje meilės artimui atsargos, per silpnas tikėjimas, skystas atlaidumas, menka atjauta kitatikiams, nes aš neišpažįstu krepšinio religijos, gėda prisipažinti, bet manau, kad tas, kas pirmą sykį pavadino krepšinį religija, vertas daktarų draugijos..." !!!

"...po velnių, sniegas - sielvarto ištiktas vanduo."

"Politikai - kekšių turgus, kas daugiau duoda, su tuo ir gulasi."

Pragaro angelas

Širdis nesutelpa krūtinėj galvojant apie šią knygą. Kažkas tikrai parašyto man ir mano širdžiai. Nesuprantu, kodėl šią knygą perskaičiau tik dabar?!?!

Knygos aprašymas: "Jį gerbia ir jo prisibijo abiejose įstatymo pusėse esantys vyrai. Jis vadovauja Hell’s Angels daugiau nei penkiasdešimt metų ir nepaklūsta jokioms taisyklėms, išskyrus paties įkurto klubo įstatus.

Sonis Bageris yra čoperių karalius ir Amerikos kelių legenda. Jo gyvenimo istorija – tai visame pasaulyje garsaus Hell`s Angels baikerių klubo istorija.

Kaip Hell’s Angels Ouklando padalinio prezidentas, nuo pat klubo įsikūrimo 1957 m. Sonis asmeniškai dalyvavo visuose istoriniuose baikerių įvykiuose ir pats juos kūrė. Jūsų rankose – kultinė Sonio Bargerio autobiografija, kurioje netrūksta nerūpestingai aprašomo sekso, narkotikų ir smurto, be kurių Hell`s Angels baikerių paveikslas būtų nepilnas.

Sėskite ant Harley Davidson ir leiskitės 66-uoju keliu į pragarą ir atgal!" yeah yeah yeah!

Mano nuomonė apie šią knygą : Viena mintis šovusi, skaitant šią knygą, buvo : "Odė Amerikai!" Galiu prisipažinti, niekada nesižavėjau Amerika. Nežinau kodėl, tiesiog mano smegenis vis pasiekdavo tokia informacija, jog Amerika apsirijėlių ir vartotojų kraštas. Amerikietiški filmai, na bent dauguma tai tikrai, nežavėjo ir nežavi... Ir galvodavau, kad Amerika vienas iš paskutinių norimų aplankyt taškų. Tačiau perskaičius šią knygą pamačiau Ameriką iš kitos, mano sąmonėje dar nesusitupėjusios pusės. Šioje knygoje Laisvė, keliai, motociklai, baikeriai ir pašėlęs gyvenimas privertė į Ameriką pažvelgt kitu kampu. Dabar net manau, jog visai neblogai būtų ją kada aplankyti. Tad iš mano norimų aplankyt taškų sąrašo kilsteliu Ameriką aukštyn.
Kita mintis: "Baikerių biblija" Na, gal kiek per stambi ši mintis, tačiau, manau, jog BAIKERIAI skaito/skaitė/ turėtų perskaityt šią knygą. Bent aš, tai jaučiau malonumą. Baikerių nuotykiai, nusikaltimai, gyvenimo būdas... Čia visko pilna ir tik apie baikerius! Juolab, kad Hell's Angels yra 1948 metais susikūręs baikerių klubas. Šis klubas, anot knygos autoriaus yra labai garsus visame pasaulyje. Manau, taip ir yra, kadangi, šis klubas išgyveno tiek daug nuotykių. Ahh, net pavydėtina. kodėl negimiau kur nors Ouklande ir netapau kokia viena iš Hells Angels draugužių. Taip taip, svajok toliau, mielas XXI a. Lietuvos vaike... Tik parodyk man motociklą, ar tarstelk žodelį apie baikerius, tuoj galvą ir pametu. Šį kartą taip atsitiko. Esu apsėsta. Ir dar labiau trokštu motociklo. Arba kokio Princo ant plieninio žirgo. Yeah, baaaby! Knyga puiki, neapsakoma, ir kiekvienam motociklų, baikerių mylėtojui turėtų būt itin skanus kąsnelis. AMmm. Dar jaučiu tą sūriai malonų skonį. Skanaus ;)

Mano vertinimas : Be abejonės, 10/10. Kitaip nė negali būti. Nors ne, ši knyga verta daugiau nei 10 balų!

Mano pieštukas užkliuvo :

"Lyginant su mašina, motociklas daug geriau atspindi važiuojančiojo individualybę. Užvedi variklį, paspaudi visu greičiu pirmyn ir laisvės neriboja jokia metalo dėžė su dangčiu virš galvos."

"If you think you're tough insult a biker."

Nusikaltimas ir bausmė

Et, štai ir baigėsi draugystė per laisvas pamokas. Ši knyga tikrai buvo nebloga draugė. :) Ir pastebėjau dar vieną dalyką, kuo ilgiau skaitau kažkokią tai knygą, tuo ji man tampa brangesnė...

Knygos aprašymas : "Romane rašytojas gilinasi į nusikaltimo psichologiją, žvelgia į žudiką gyvenantį tarsi normalų gyvenimą, į jo sielą, kaip jis atsiteisia už padarytą nusikaltimą. "

Mano nuomonė apie šią knygą : Galima sakyti, ko tik paklausiu: "Ar skaitei "nusikaltimas ir bausmė?" tuoj susiraukia ir atsako, jog ne, nes pradžia buvo labai nuobodi arba tokios storos neskaitysiu, arba labai jau sudėtinga knyga... Žinoma, knyga yra stora, sena (ta, kuri skaičiau ypač seno leidimo) ir tikrai nesudomins žmogaus, kuris neskaito arba skaito "kaip Jojo įsimylėjo stovykloje" ar ką panašaus. Tačiau, žmogų, kuris bent dalinai domisi psichologija, žmogaus vidiniu pasauliu ši knyga turėtų pritraukti. Na, esant laiko stokai, ją skaičiau gana ilgai, tačiau baigus skaityti ir džiaugiaus (pagaliau galėsiu skaityti kitą!) ir nusiminiau, kadangi, per laiką prie jos prisirišau. Gal ir juokingai skamba, bet aš tą sugebu :)) Na, o apie pačią knygą... Pagrindinis veikėjas Raskolnikovas įvykdo nusikaltimą. Iš jo pozicijos žiūrint ne tokį jau ir didelį, tačiau tokių vidinių kovų reikalaujantį! Šią knygą reikia perskaityti, norint pamatyt kokia ji. Todėl labai sunku parašyt nuomonę apie ją. Negaliu/nenoriu atskleisti net nusikaltimo, kadangi pradžioje ta nežinomybė sukelia įtampą, ko nenoriu gadinti. Paliksiu intrigą. Ši knyga yra iš tų, kurios gali arba patikt arba nepatikt. Tarpinio varianto nėra. Man patiko.

Mano vertinimas : 10/10. Pirma pažintis su Dostojevskiu. Ir, sakyčiau, pasisekusi. :)

Mano pieštukas užkliuvo :
"- šiuo atžvilgiu iš tikrųjų visi mes, ir labai dažnai, beveik kaip pamišėliai, tik su mažu skirtumu, kad "sergą" šiek tiek daugiau už mus pamišę, todėl čia reikia skirti ribą. O harmoningo žmogaus, teisybė, beveik visiškai nėra; iš dešimties, o gal ir iš daugelio šimtų tūkstančių vienas koks atsiranda, bet ir tas labai silpnas egzempliorius..."

"Jūsų tiesa, ji manęs nemyli, bet niekada nedėkite galvos dėl reikalų, buvusių tarp vyro ir žmonos arba tarp meilužio ir meilužės. Čia visada yra vienas kampelis, kuris visada visam pasauliui palieka nežinomas ir kuris težinomas tik jiem dviem."