2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

balta drobulė

Knygos aprašymas : "A. Škėmos (1911-1961) romanas "Balta drobulė" - bene iškiliausias ir žinomiausias jo kūrinys. Pasak H. Radausko, rašytojas "savo veikaluose stengiasi rodyti visą žmogų, su visom jo viršūnėm ir bedugnėm, drįso liesti temas, ligi šiol mūsų literatūroje nutylėtas". Pirmąkart Lietuvoje "Balta drobulė" išspausdinta 1988 m. "Pergalėje"."

Mano nuomonė apie šią knygą : Taip, tai iš dvyliktos klasės privalomų perskaityti literatūros kūrinių sąrašo. Nors norėjau perskaityti jau seniai, bet vis kitos knygos pirmiau patekdavo į mano rankas, tad dabar, kai buvo sąraše, pagaliau ryžausi perskaityti. Žinote tą jausmą, kai pradedi skaityti kokią knygą ir norisi verkti ir/arba šypsotis, nes mintyse sušunki: "Kaip pažįstama! Aš dabar išgyvenu beveik tą patį...ak!"? Tai va, aš taip ir jaučiausi, kai pradėjau skaityti "baltą drobulę". Labai laiku ją paėmiau į rankas, labai. Net pačiai šiek tiek mistiška ir keista atrodo tai, jog vos kas nors įvykdavo mano gyvenime, paėmus šią knygą, perskaitydavau mintį kaip tik man tinkančią tą akimirką. Tai viena iš tų knygų, kurią galėčiau įvardinti kaip geriausią savo draugę. Nors, tiesa, girdėjau nemažai nuomonių tokių, kaip: "Nesąmonė!", "Nieko nesupratau!". O aš supratau. O man sąmonė. O mano širdį pasiekė visu šimtu procentu. Ir manau, jog "balta drobulė" gali patikti tik tiems, kurie yra apsiskaitę, mėgstantys save analizuoti. Visą knygą žavėjausi rašytojo išsilavinimu. Nežinau kada pasieksiu tokį lygį. Ir ar apskritai pasieksiu. "balta drobulė" - knyga kaip tik šiandieninei man.

Mano vertinimas : 10/10

Pieštukas užkliuvo :

"Tu nesi mano mylimoji. Tu esi paklusnus ir dvokiąs siūbavimas. Aš niekinu tavo gyvulišką patrauklumą. Tu esi sumažinta išeinamosios sėdynė. Tu užmiršta. Nors ir stuksenai į duris ir daužei jas kumščiais."

"Aš tik poetas. Ir tu esi medžiaga mano naujiems eilėraščiams."

"Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde. Su akimis ir aplinkos pajutimu. Tenoriu stebėti ir žinoti stebėjimą."

"Aš dažnai norėdavau pravirkti išvydęs žydinčią gėlę; mėnulio žaidimą vandenyje; šviesius plaukus, juos taršė pavasarinis vėjas; norėdavau pravirkti išvydęs zvimbiančią musę."

"Žinau. Ir prieštarauju pats sau. Ir pavydžiu. Ir esu nelogiškas. Teisingai. Aš tyčiojuos. Aš žaviuosi. Geriu, myliu. Nes patinka - gerti, mylėti, tyčiotis. Jei susirasčiau harmoningą tiesą - pralaimėčiau. Ir pralaimėsiu, nesuradęs tiesos."


Grožio niekad negana

Knygos aprašymas : "Žinomo lietuvių rašytojo pagrindinė satyrų tema - vyro ir .moters santykiai. Vyras, kaip įprasta - geras ir nuoširdus, tačiau perdėm lengvabūdis, nevengiantis bokalo ir cigaretės, o moteris - meiliai akiai, bet gudri, toliaregė ir itin pragmatiška. Kaip jiems sugyventi? Kaip elgtis, jei meilė pražūtingai traukia vieną prie kito ir kartu stumia šalin? Švelni kūrėjo ironija, tapydama buitines, kartkartėmis konfliktines situacijas, nevirsta kandžia pajuoka. Autorius šelmiškai šypsosi, krebždina plunksną ir linksmai patarinėja šioms dažnai nesutariančioms lytims."

Mano nuomonė apie šią knygą : Šiaip gal nebūčiau pastebėjus šio rašytojo pavardės bibliotekoje, jei ne viena rekomendacija. Ką gi, drąsiai galiu teigti, jog tai tikrai puikus atradimas! Ta švelni rašytojo ironija, kuri, pastaruoju metu, mane taip žavi, tas šmaikštus požiūris į vyro ir moters santykius... Kaip tik tai, ko man reikėjo. Ne kartą šyptelėjau beskaitydama šią knygą. Jau laukiu nesulaukiu, kada galėsiu apimt į rankas "Tūla". Tikrai tęsiu pažintį su Jurgio Kunčino kūryba! Puiki knyga, kurią perskaičius lieka gera nuotaika, visiškai neapsunkinanti minčių. Puikiai tinka liūdniems rudens vakarams, kai norisi nuo to liūdesio bėgti:).

Mano vertinimas : 9/10.


2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Lolita

Knygos aprašymas : "Garsaus rusų kilmės amerikiečių rašytojo V. Nabokovo (1899-1977) romanas, susilaukęs skandalingo pasisekimo. Tai lyriškas psichologinis pasakojimas apie beprotišką vyriškio aistrą jaunutei mergaitei, peraugusią į tikrą meilę, bet pasibaigusią tragedija."

Mano nuomonė apie šią knygą: Tokią knygą, kaip ši - sunku talpinti į kokius nors rėmus. Sunku ją apibrėžti keliais žodžiais. Sukrečianti? Taip. Paliekanti kažkokį keistą sunkumą viduje? Tikrai taip. Verčianti susimąstyti? Taip! Kažkuomet, prieš metus laiko jau buvau ją paėmus į rankas, perskaičiau gal vos 20 puslapių ir numečiau kažkur į lentyną. Tik visai neseniai, pažiūrėjus (ne itin įdėmiai) filmą, pamaniau, kad noriu perskaityti ir šią knygą. Tad paėmiau ją į rankas vėl. Pirmas įspūdis - nuostabus rašymo stilius, akys slyste slysta eilutėmis. Antrasis įspūdis - Naaaaagi, kada čia kas įvyks. Tie kelionės aprašymai pernelyg detalūs, atima iš knygos pusę jos žavesio. Ir galiausiai perskaičius suvokiau, kokie, visgi, sudėtingi yra žmonės. Metus pirmą žvilgsnį į šią istoriją - puoliau teisti. Tai nenormalu! Pusamžis (galima taip pasakyti?) vyriškis įsižiūri ir, atsiprašant, tvirkina jauną, ką tik pradėjusią bręsti trylikametę...Tai baisu! Tačiau, kai labiau įsigilinau, kai apmąsčiau visus "kodėl taip", arba "kodėl negalėtų būti taip?", padariau išvadą, jog gailėtis reikia ne tik mergaitės, bet ir to vyriškio... Tam vyriškiui reikėjo pagalbos. Jis sirgo. Sirgo prisiminimu. To prisiminimo neišbaigtumu, netektimi. Jis kentėjo. Ir ieškojo kažko, kas galėtų užbaigti tą prisiminimą. Šiuo atveju, jis sutiko Lolitą. Ir tai, deja, baigėsi tikrai tragiškai... Lolita, kaip moteris, asmenybė, suluošinta visam gyvenimui. Suluošinta ne fiziškai, o ne. Dvasiškai. Ir, tiesą pasakius, pabaigoje jos elgesys man net kėlė pyktį. Kad ir kaip ten būtų, džiaugiuosi, jog pagaliau ryžaus perskaityt tą skandalingąją "Lolitą". Ši knyga iš tų, kuri įsirėžia į atmintį. Kažin ar, jei kada kas paklaustų, ar skaičiau "Lolitą", pradėčiau mygti ir bandyčiau prisiminti, kas tai per knyga... Lolita, mano nuomone, vienintelė ir su niekuo nesupainiojama.
P.S. Vis dėlto, peržiūrėjau ir ekranizaciją dar kartą. Šįkart likau sužavėta. Aktorių vaidyba, istorijos perteikimas - viskas man labai patiko. Įtraukiau šį filmą į mėgstamų sąrašą.

Mano vertiniams: 8/10.

Pieštukas užkliuvo : "Dvasiškasis ir kūniškasis pradas susiliejo mūsų meilėje tokia tobula forma, apie kokią nė nesapnuoja šiuolaikiniai į viską paprastai žiūrintys paaugliai, primityvių jausmų ir šabloniškų smegenų."