Knygos aprašymas : „Žavūs nevykėliai“, vienas iš žinomiausių eksperimentinių septintojo dešimtmečio romanų, yra pats nenuosaikiausias ir drąsiausias Leonardo Coheno darbas. Romano centre – nelaimingi meilės trikampio nariai, siejami seksualinių apsėdimų bei žavėjimosi Katerina Tekakvita, mitine XVII amžiaus mohaukų šventąja. Romano pasakotojas – gedintis ir bevardis baigiančios išnykti indėnų A– genties žinovas; jo žmona Edita – viena iš paskutiniųjų genties narių; trečiasis pagrindinis veikėjas – jų maniakiškas ir valdingas bičiulis F. Vietomis vulgari, rapsodiška ir pagiežingai sąmojinga knyga tyrinėja kiekvieno veikėjo versiją apie savęs praradimą, kuriame vidinio geidulingumo neįmanoma atskirti nuo šventumo. Juokingas, šiurpus ir didžiai jaudinantis romanas „Žavūs nevykėliai“ yra klasikinė erotinė tragedija, deginanti prozos stiliumi ir stulbinanti rizikinga tikėjimo ir seksualumo jungtimi. "
Mano nuomonė apie šią knygą: Tai didžiausia, labiausiai mane kankinusi, nesąmonė, kokią tik skaičiau šiais metais. Metų nusivylimas. Metų beprasmybė. Nepamenu tokios knygos, kuri būtų tiek nieko nepasakiusi, kaip ši. Noriu pasakyti, tokia bevertė minčių atžvilgiu. Nei susimąsčiau, nei apmąsčiau, tik kartkartėmis visas puslapis praslysdavo "skaitomas", kai vis tiek lieka neskaitytas, kai nuklysti į savo mintis ir po to pagalvoji: "o ką čia rašė?" Bet be gailesčio verčiau tokius puslapius, negrįždama... Žodelyčiai, kaip "pizė" nė kiek nešokiravo, greičiau kėlė nuobodulį. Šioje knygoje, man niekas nederėjo...Viskas kažkaip nemaloniai, neišbaigtai iškreipta. Apibūdinsiu šią knygą dviem žodžiais. Žiovulį kelianti.
Mano vertinimas: 2/10.
2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis
2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis
Tūla
Knygos aprašymas : "Kartais man atrodo, kad tave, Tūla, aš pats susigalvojau – iš tikrųjų tavęs nė nebuvo. Susikūriau iš oro, vandens, dumblių, žiežirbos ir negarsaus grumėjimo už Vilniaus kalvų. Arba: esu tau dėkingas, kad tik vieną savaitę mudu gyvenom kartu, kad toji savaitė atstojo – man, žinoma, tik man! – ilgus metus.
Juk dar tada, jai vos pasibaigus, aš su siaubu suvokiau, kad tavęs, Tūla, man stigs ilgai, gal net visą likusį gyvenimą, netgi anapus gyvenimo, kur šiandien taip smalsiai ir godžiai vis dažniau krypsta mūsų, laikinųjų, akys." Ir "Geriausiu Jurgio Kunčino kūriniu laikomas romanas „Tūla“ (1993) – tai neįmanomos meilės istorija, atsiradusi iš beribio sielos alkio, rašyta poeto ranka."
Mano nuomonė apie šią knygą : Jeigu kada nors turėsiu dukterį, norėčiau ją pavadinti Tūla. Tai taip...taip gražiai skamba, kai tari šį vardą lūpomis. Tū - la. Tūla, Tūla...Knyga, kuri atima kvapą, kuri užliūliuoja nuostabiais žodžiais, jausmais, meilės išraiškomis. Tai vienas nuostabiausių skaitytų kūrinių. Kai taupai kiekvieną puslapį, nes taip gaila pabaigti, kai gyveni "Tūliškame" pasaulyje, nesugebėdamas net grįžti į savąjį... Kai paskęsti knygos poetiškume...Kai tikrai žinai, jog dar paimsi šią knygą. Jog ją nusipirksi, nes negali neturėti savo lentynoje. Galėčiau ją liaupsinti ir garbinti iki begalybės, bet... Nenoriu tuščiažodžiauti. "Tūla" dar kartą įrodė, jog lietuvių rašytojų parašytos knygos yra tikrai vertos dėmesio. Ir, apskritai, jos labiau pasiekia mano širdį. (Ypač nusistebėjau, atkreipus dėmesį į tai, kokias knygas parsinešiau iš bibliotekos... Iš penkių knygų, tik viena buvo užsieniečio rašytojo. Likusios 4 - lietuvių parašytos knygos.)
Mano vertinimas: 10/10!
Pieštukas užkliuvo : "...kokia laimė, kad ji tik nedaugeliui tokia graži ir patraukli kaip man - gražūs jos lėti judesiai, gražus goslių lūpų krustelėjimas prieš ištariant bereikšmį žodį, graži net atsisegusi aulinuko sagtelė...kaip gera, kad ji ne iš tų, į kurias gatvėje gręžiojasi plevėsos."
"...tu mano namai - šiandien, ryt ir niekad!"
"Meilė tik tada pasiekia savo tikslą, kai baigiasi mirtimi, pasakė budelis ir nukirto abiems galvas..."
Juk dar tada, jai vos pasibaigus, aš su siaubu suvokiau, kad tavęs, Tūla, man stigs ilgai, gal net visą likusį gyvenimą, netgi anapus gyvenimo, kur šiandien taip smalsiai ir godžiai vis dažniau krypsta mūsų, laikinųjų, akys." Ir "Geriausiu Jurgio Kunčino kūriniu laikomas romanas „Tūla“ (1993) – tai neįmanomos meilės istorija, atsiradusi iš beribio sielos alkio, rašyta poeto ranka."
Mano nuomonė apie šią knygą : Jeigu kada nors turėsiu dukterį, norėčiau ją pavadinti Tūla. Tai taip...taip gražiai skamba, kai tari šį vardą lūpomis. Tū - la. Tūla, Tūla...Knyga, kuri atima kvapą, kuri užliūliuoja nuostabiais žodžiais, jausmais, meilės išraiškomis. Tai vienas nuostabiausių skaitytų kūrinių. Kai taupai kiekvieną puslapį, nes taip gaila pabaigti, kai gyveni "Tūliškame" pasaulyje, nesugebėdamas net grįžti į savąjį... Kai paskęsti knygos poetiškume...Kai tikrai žinai, jog dar paimsi šią knygą. Jog ją nusipirksi, nes negali neturėti savo lentynoje. Galėčiau ją liaupsinti ir garbinti iki begalybės, bet... Nenoriu tuščiažodžiauti. "Tūla" dar kartą įrodė, jog lietuvių rašytojų parašytos knygos yra tikrai vertos dėmesio. Ir, apskritai, jos labiau pasiekia mano širdį. (Ypač nusistebėjau, atkreipus dėmesį į tai, kokias knygas parsinešiau iš bibliotekos... Iš penkių knygų, tik viena buvo užsieniečio rašytojo. Likusios 4 - lietuvių parašytos knygos.)
Mano vertinimas: 10/10!
Pieštukas užkliuvo : "...kokia laimė, kad ji tik nedaugeliui tokia graži ir patraukli kaip man - gražūs jos lėti judesiai, gražus goslių lūpų krustelėjimas prieš ištariant bereikšmį žodį, graži net atsisegusi aulinuko sagtelė...kaip gera, kad ji ne iš tų, į kurias gatvėje gręžiojasi plevėsos."
"...tu mano namai - šiandien, ryt ir niekad!"
"Meilė tik tada pasiekia savo tikslą, kai baigiasi mirtimi, pasakė budelis ir nukirto abiems galvas..."
garstyčių namas
Knygos aprašymas : "Jaunystės bandymai susivokti, gravitavimas tarp sapno ir realybės, tarp paslapties ir grėsmės. Jaunuolius traukia pulsuojantis vitališkomis vandens ir saulės energijomis, mistiniu ūku pridengtas pasaulis, kurį reikia prisijaukinti."
Mano nuomonė apie šią knygą: Ši knyga iš tų, kurią gali perskaityti per vieną vakarą. Tai apsakymų rinkinys, persmelktas jaunatviško polėkio, vaikystės paslapčių, vaiko virsmo paaugliu. Man, matyt, jau tai nebe taip aktualu, kaip aš pati tikėjausi, ar norėjau, jog būtų. Nors vieną apsakymą galėčiau išskirti, kaip man įdomų, tai "Studijų laikų baseinai". Šitas, tiesa, esantis knygos gale, apsakymas visą knygą "pagerino" mano akyse:) Nesakau, jog knyga prasta, ne. Gana poetiškai, jaunatviškai aprašyta realybė su paslapčių prieskoniais, galbūt kai kur primenančiais pasakas... Kartais būna knygų, kurias galiu apibūdinti: "Nebloga...Tiesiog ne man, ir tiek.". "Garstyčių namas" būtent iš tokių.
Mano vertinimas: 7/10
Pieštukas užkliuvo : "...tyla - ne moterų reikalas, o tikras vyras turi pabūti tyloje. Reikia girdėti laiką, girdėti, kaip krinta tavo plaukai ant grindų."
Mano nuomonė apie šią knygą: Ši knyga iš tų, kurią gali perskaityti per vieną vakarą. Tai apsakymų rinkinys, persmelktas jaunatviško polėkio, vaikystės paslapčių, vaiko virsmo paaugliu. Man, matyt, jau tai nebe taip aktualu, kaip aš pati tikėjausi, ar norėjau, jog būtų. Nors vieną apsakymą galėčiau išskirti, kaip man įdomų, tai "Studijų laikų baseinai". Šitas, tiesa, esantis knygos gale, apsakymas visą knygą "pagerino" mano akyse:) Nesakau, jog knyga prasta, ne. Gana poetiškai, jaunatviškai aprašyta realybė su paslapčių prieskoniais, galbūt kai kur primenančiais pasakas... Kartais būna knygų, kurias galiu apibūdinti: "Nebloga...Tiesiog ne man, ir tiek.". "Garstyčių namas" būtent iš tokių.
Mano vertinimas: 7/10
Pieštukas užkliuvo : "...tyla - ne moterų reikalas, o tikras vyras turi pabūti tyloje. Reikia girdėti laiką, girdėti, kaip krinta tavo plaukai ant grindų."
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)