2013 m. gegužės 23 d., ketvirtadienis

mylėk savo artimą

Knygos aprašymas : "Romanas „Mylėk savo artimą“ – sukrečiantis pasakojimas apie pabėgėlius, kurie po 1933 m. įvykių buvo priversti ieškoti naujos tėvynės. Neturėdami nei asmens dokumentų, nei vizų ir persekiojami policijos, pabėgėliai migruoja iš vienos šalies į kitą. Rašytojas seka trijų tokių pabėgėlių likimo vingius. Jozefui Šteineriui klajoklio dalia – tik vienas iš daugelio kitų jam tekusių gyvenimo iššūkių. Įsigijęs mirusio žmogaus pasą, jis bando pradėti gyvenimą iš naujo. Prie kitų pabėgėlių nepritampantis fabrikanto sūnus Liudvikas Kernas sunkiau pakelia jam tekusį likimą – jis jaučiasi vienišas ir prislėgtas negandų. Tačiau ir Liudvigui likimas įteikia dovaną – jaunutę gražuolę studentę Rut Holand.
Viena ir Praha, Ciurichas ir Paryžius, kalėjimai, ligoninės, palėpės ir parkų suoleliai – tai romano bėglių klajokliško gyvenimo stotelės. Tačiau ir jiems lemta patirti meilės džiaugsmą..."

Mano nuomonė apie šią knygą : Labai Remarkiška knyga. Anksčiau labai žavėjausi Jo kūryba, tiesiog tirpdavau skaitydama. Tačiau skaitant šįkart, to nebuvo. Matyt, mano požiūris į pasaulį gerokai pasikeitė, nei buvo prieš 2-3 metus. Žinoma, skaityti Remarką visuomet savotiškai malonu ir liūdna. Ta melancholija su meilės prieskoniais...Kai jausmai atsiranda pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis... "Mylėk savo artimą" apie pabėgėlius, apie netikėtai įsiplieskusius jausmus, apie gėrį ir blogį, apie mirtį, apie liūdesį... Na, tai tikrai nėra geriausia Remarko knygą, kurią skaičiau. Ir pagalvojau dabar, kad galbūt ir neverta įsikabint į kažkada buvusius labai mėgstamus rašytojus, pasirodo, nutolstama ir nuo buvusio vertybių suvokimo. Tačiau, visgi, norint pabėgti į kitą pasaulį, kur nemaloniomis sąlygomis žydi gėris, Remarką paskaityti verta.

Mano vertinimas : 7/10.

Mano pieštukas užkliuvo :
"Mūsų gyvenime tai, kas tikra, visada atrodo netikra."

"...kai šalia miršta žmogus, tu nieko nejauti. Tai pasaulio nelaimė. Gailestis nėra skausmo išraiška. Gailestis yra slapta piktdžiuga. Su palengvėjimu atsikvepiama, girdi, šįkart dar ne tavo ir ne tavo mylimo žmogaus eilė."

"Abejonė ir tolerancija būdinga tik kultūringam žmogui. Štai dėl ko visos jo pastangos nueina perniek. Nepabaigiamas Sizifo darbas. Tai viena prasmingiausių žmonijos alegorijų."

"Senovės graikų didvyriai raudodavo dažniau nei sentimentaliausia mūsų laikų kvaiša. Jie žinojo: liūdesio nevalia užgniaužti. Mūsų įsivaizduojamas idealas - nepalaužiama statulos narsa. Kam to reikia. Nesidrovėk liūdesio, tik taip jo atsikratysi."

2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Sentimentalus romansas

Knygos aprašymas : "Naujoje poeto rinktinių eilėraščių knygoje spausdinami 1972–2002 m. parašyti geriausi kūriniai. Autorius atsisako chronologinio sudarymo principo, šeši knygos skyriai grupuojasi apie skirtingus teminius branduolius, kurie, skleisdamiesi koncentriškais ratilais, persiliedami sukuria naujas prasmines struktūras, seni eilėraščiai, atsidūrę naujuose kontekstuose, atsiveria kitomis prasmėmis.
Vieno iš šiuolaikinės lietuvių poezijos korifėjų, Nacionalinės premijos laureato Antano A. Jonyno kūryba rinktinėje pristatoma lygiagrečiai su žymaus moderniosios dailės atstovo, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio (g. 1917) nespalvotomis geometrinės tapybos reprodukcijomis. Tai menininkų knyga, kurioje skamba poezija ir tapyba."

Mano nuomonė apie šią knygą : Pirmiausia, man labai patiko knygos viršelis. Antra, sunku apsakyti tai, kaip man patiko po šiuo gražiu viršeliu slypintys eilėraščiai! Antanas A. Jonynas man nėra kažkoks naujas atradimas, bet tai, ką dabar skaičiau sužavėjo. Radau labai daug eilučių, kurios man itin artimos. Kartais net lydėjo toks jausmas, lyg būtų man parašyta... Manau, jog tai yra vienas geriausių kūrinių įvertinimų. Dar vis neatsipeikėjau nuo šios poezijos, nors perskaičiau šiąnakt, bet vis dar atrodo, kad tebesu tose eilutėse, taip giliai jos man įsirėžė...

Mano vertinimas : 9/10

Mano pieštukas užkliuvo :

"Nėra to blogo, kas neišeitų į gera"

Štai kokiais žodžiais mane pasitinka
tas kurio abejonė nelanko:
- jeigu tos dienos sugrįžtų raudodamos
aš neprašyčiau atleidimo:
per daug praėjo naktų
vienišas kapinių sargas
pragėrė vartus

"Mylintieji"

Aš lig šiolei dar nesupratau
kodėlei niekaip negaliu atleisti tau

už netikėjimą už baimę už deja
tą visą graužatį kur slypi manyje

ak meile į tas pievas į laukus
kur laukia mūsų prieglobstis jaukus

jau niekas mūsų nenuves deja
nes graužatis ta slypi manyje

prie jūros nykiai gaudžiančios krantų
abudu mes vienodi aš ir tu

laimingi esam mano meile bet deja
nerimsta graužatis ta manyje


Siena

Knygos aprašymas : "Garsiajame novelių rinkinyje SIENA (1939) Sartre'as apmąsto žmogaus laisvo pasirinkimo ir akistatos su mirtimi problemas.
Šios knygos vertimas į lietuvių kalbą padės iš arčiau susipažinti su didžiojo egzistencialisto literatūrine kūryba, jo filosofine mintimi."

Mano nuomonė apie šią knygą : Egzistencializmas man, turbūt pati priimtiniausia filosofijos kryptis. Todėl sunku suprasti, kodėl tik dabar Sartre'as atsidūrė mano rankose. Skaičiau su pasimėgavimu, sunku buvo padėti į šalį, tad skaičiau ir pertraukų metu, todėl paklausus, ką skaitau sulaukiau tokių komentarų, kaip: "O sartre'as...geras!" Tada šyptelėdavau ir linktelėdavau galvą. Tikrai GERAS! Šiame novelių rinkinyje nebuvo nieko tokio labai sudėtingo (filosofine prasme), viskas, kaip tik atrodė taip paprasta ir suprantama, taip priimtina man. Visos novelės puikios, išskyrus paskutiniąją - "Viršininko vaikystė". Būtent ši man sukėlė gana slogų įspūdį. O labiausiai atmintin įsirėžė "Kambarys" ir "Intymumas". Biblioteka, laikyk Sartre'ą, ne už ilgo, aš ateisiu vėl. :) Puikus atradimas. Kaip tik laiku, kaip tik man.

Mano vertinimas : 9/10.

Mano pieštukas užkliuvo : "Normalūs žmonės dar mano, kad aš viena iš jų. Bet nė valandos neištverčiau jų draugėje. Turiu gyventi ten, kitapus sienos. Bet ten manęs nenori."

"Tarp tavęs ir manęs stovi siena. Matau tave, kalbuosi su tavim, tačiau tu esi kitoje pusėje."

Pirmasis žmogus

Knygos aprašymas : "Pirmasis žmogus" - tai nebaigtas romanas, kurį Albert'as Camus rašė paskutiniaisiais gyvenimo metais. Jo rankraštis buvo rastas kelioniniame krepšyje po rašytojo mirties. Paremtas autentiškais faktais romano veiksmas nukelia mus į Alžyro rytus, kur prabėgo Camus vaikystė. Autobiografiškumas, kuris vėlesnėse kūrinio redakcijose turėjo išnykti, dabar tampa vienu iš vertingiausių romano bruožų. Prieš mus - ne tik spalvingas, ryškus pasakojimas, bet ir sukrečianti išpažintis.
Kai 1994 metais leidykla Gallimard pirmą kartą išspausdino šį romaną, jis susilaukė plačių ir palankių skaitytojų atsiliepimų. Knyga yra jau išversta arba verčiama į daugelį kalbų.
Lietuviškajam romano leidimui nelengva buvo parinkti tikslų prancūziškojo pavadinimo Le premier homme vertimą, nes homme prancūzų kalboje turi dvi prasmes: "žmogus" ir "vyras". Vertėja ir leidėjai pasirinko pirmąjį variantą manydami, kad tokiu būdu paliekama daugiau galimybių plačiau suprasti šią frazę, tačiau ten, kur kontekstas reikalauja, panaudojama ir konkretesnė - pirmojo "vyro" sąvoka."

Mano nuomonė apie šią knygą : Skaitant ją, man reikėjo ir poilsio nuo knygos. Tačiau šiuo atveju, tai visai nereiškia, jog knyga man nepatiko. Priešingai, Kamiu labai mėgstu. Ir šita knyga, nepaisant to, jog nebaigta rašyti, paliko teigiamą įspūdį. Puiki istorija, verčianti pamąstyti apie tai, kokiu žmogumi galima tapti, nepaisant aplinkybių ir, kad likimas tikrai atsiunčia žmones, kurie mums padeda pasiekti tai, kas nulemta. (taip taip, aš tikiu likimu). Vienintelis šios knygos trūkumas ir yra tai, jog, deja, ji nebaigta...tačiau, kita vertus, tai palieka vietos spėliojimams, mintims apie tai, kaip viskas baigėsi... Viena tik aišku: noriu dar Kamiu kūrybos!

Mano vertinimas : 8/10.

Mano pieštukas užkliuvo :

"...karas - prastas dalykas, nes nugalėti žmogų taip pat graudu, kaip ir būti jo nugalėtam."

Papasakoti gyvenimą

Knygos aprašymas : "Viktorijos Daujotytės sudaryta rinktinė "Papasakoti gyvenimą" atskleidžia poeto ir jo kūrybos istorinį vaidmenį, kita vertus, jį kvestionuoja, nauju aspektu nušviesdama poeto kūrybos kelią. Ši rinktinė išryškina autorefleksyvų Marcinkevičiaus poezijos pobūdį, aktualizuoja vėlyvojo laikotarpio tekstus ir susieja juos su kūrybos ištakomis."

Mano nuomonė apie šią knygą : Turbūt niekada nemaniau, kad taip pamėgsiu J. Marcinkevičiaus kūrybą. Rodos, tik visai neseniai Jį atradau iš naujo... Skaitydama šį rinkinį išspaudžiau ne vieną ašarą ir man visai ne gėda prisipažinti. Jeigu praėjusiame įraše minėjau, jog eilėraščiai nepalietė iki pat gelmių, šiuo atveju galiu tik pasakyti priešingai - labai palietė... Ne tik, kad susimąsčiau nekart, bet ir perkratė vidų, pažadino begales jausmų, prisiminimų, užmirštų istorijų... Skaičiau ir negalėjau atsiplėšti, kažkokia stipri jėga traukė vis skaityti ir skaityti, gerte gerti eilėraščius ir, be abejo, grožėtis.

Mano vertinimas : 9,5/10

Mano pieštukas užkliuvo :

"Išvada"

Čia nieko mūsų nėra,
o viskas - mūsų vardu.
Bespalvė laiko skara
kaip kaukė ant mūs veidų.

Nuplėši - ir tik tamsa
lyg didelis grumstas užkris.
Neklauskit: kieno tiesa?
Ir nespėliokit: kuris?

Tamsa atsakytų: visų.
Tyla sušnibždėtų: visi.
O tavo nedrąsų: esu
patvirtintų mano: esi.

"Poezija?"

šiaip ar taip:
ji vis tiek įsikirtusi
į tikrovę
nors ir nežino
kas yra ji pati
ir kas ta tikrovė

"***"

kiek sykių aš jau miriau
nežinodamas nesuprasdamas
gal tik jausdamas
kad nuo manęs kažkas pasitraukia
kad aš nuo kažko nutolstu

bet vis dar pasiseka
atidėti didžiąją mirtį
kaip įsisenėjusios skolos grąžinimą
palūkanas apmoku
ilgom nelaimėm nesėkmėm
skausmu
turbūt ir meile




dėvėti

Knygos aprašymas : "Aidas Marčėnas matomas tarp šiandieninės poezijos lyderių. Jis paniręs į poeziją visiškai, jo eilėraščiai ir eseistika reaguoja į gyvenimo ir literatūros virpesius (vakarykščių gatvės įvykių, bičiulio mirties ir Jono Strielkūno eilutės aidai), jis tartum be jokių pastangų sulieja klampią dabartį ir švytinčią tradiciją. Aido Marčėno intonacijos ir ritmai angelo bičiulystę, būties netvarumą ir šiokiadienio paveikslėlį neša kartu, kitaip jau nebus. Pasak Vytauto Kubiliaus, jis kuria aukšto dvasinio polėkio lyriką, bet stengiasi ją pajungti paprastumo estetikai."

Mano nuomonė apie šią knygą : Pirma rimtesnė pažintis su A. Marčėno poezija. Ką galiu pasakyti, savotiški eilėraščiai, tačiau kažko, visgi, man trūko... kažko tokio, kas paliestų iki pat gelmių, kas išspaustų nuoširdžią šypseną ar ašarą... Nesiginčysiu, eilėraščiai tokie rimti, verčiantys susimąstyti, tačiau širdies taip iki galo ir nepasiekė. Buvo tikrai puikių eilėraščių, kurie perrašyti į mano užrašus, bet negalėčiau pasakyti, jog likau ypatingai sužavėta. Poezija...bet ne visai man.

Mano vertinimas : 7/10

Mano pieštukas užkliuvo :

"Tai tik sapnas"

Tai tik sapnas, ir jei
tai tik sapnas - tebūna jis mano.
Ir jei jis tik mano -
tegul kai kada man kartojas
avinėlis, kurį
jaunas kerdžius aukojimui gano,
sausas grumstas, kurį
spaudžia rankoje jaunas artojas.

Neįvykdyta dar.
Neišlietas dar kraujas iš molio.
Dar toli pabaiga
ir pradžia dar tiktai prasidėjo.
"Ką, berneli, veiki?"
"Ieškau savo vienintelio brolio."
Vėjo gūsis, ir tiek.
Ir, atrodo, visai neskaudėjo.

Vien tik žodžiai, kalba.
Ką ji gali išreikšti, išbūti,
išsvajoti daugiau,
negu tai, kas iš nieko sutverta,
kai pavasarį šypsos
pirma praregėjus žibutė -
neatsimena kam,
negalvoja, ar būti čia verta.

Išsinerta iš laiko,
iškalta iš brėkštančio ryto.
Suguldyta giliai,
kad matytųsi tiems, kurie migo
su mintim, kad esi,
kad yra kas šią knygą vartytų
per ilgiausias žiemas,
kurios miegantį vaiką užsnigo.

"Pasilik su manim.
Pasirūpink netikėliu savo."
"Šitas sapnas gilus -
tau pavyktų iš jo neprabusti."
"Su visais, kurie čia,
kurie tūkstančius metų alsavo
mintimi, kad esi
ir kad tavo kelių neužpustė?"

"Kas, berneli, buvai?"
"Vien tik balsas nuvargusio kūno,
kurį vertė ir vertė
kalbėti. Todėl patylėsiu."
Senas vėjas sparne
daug senesnio nei vėjas malūno.
Šaltas tylintis "ačiū".
Išsklidus šviesa ties pavėsiu.

"Mylimoji"

šimtas varstų ligi karsto, mylimoji,
pakeliui mane išbarsto, tolimoji

šimtas varstų, tolimoji, šimtas mylių
tiek to gylio, mylimoji, nebemyliu

ligi karsto, tolimoji, nebebūsiu
nebebūsi - atkartoja šimtas musių