2014 m. kovo 16 d., sekmadienis

Viktorija

Knygos aprašymas: "Taigi, kas yra meilė? Vėjelis, šnarantis rožėse, ne, žaltvykslė, tvyksčiojanti kraujyje. Meilė - tai pragariška muzika, šokdinanti net senių širdis. Ji lyg skaistažiedė, išsiskleidžianti nakčiai atėjus, ir lyg plukė, susiglaudžianti nuo menkiausio dvelktelėjimo ir mirštanti, jeigu ją paliesi. Štai kas yra meilė."

Mano nuomonė apie šią knygą: Prisimenu, dar mokykloje man ją buvo rekomendavusi lietuvių kalbos mokytoja, tik vis pamiršdavau arba rasdavau ką kita skaityti. Štai, pagaliau atėjo eilė ir "Viktorijai". Perskaičiau. Galėjau vienu prisėdimu, nes puslapių skaičius tebuvo viso labo 126. Deja, ji buvo tokia nuobodi, kad vos prisiverčiau perskaityt per keletą kartų. Nesakau, kad meilė yra kažkas nuobodaus. Ne, tiesiog kai kurios meilės istorijos yra tokios nuspėjamos ir tokios įgrisusios, kad gailiuosi skaitanti. Kaip ir šį kartą. Meilė, besitęsianti nuo vaikystės, iš pradžių neišsipildanti, tada abipusė ir galiausiai vėl neišsipildanti. Tai taip... melodramiška. Primena muilo operas, tik atitinkamu laikmečiu. Galbūt kažkada ši meilės istorija ir buvo verta dėmesio, tačiau dabar yra daug geresnių knygų apie meilę...O galbūt aš nebetikiu tikra, ale visa nugalinčia meile? Ne, šitokie pamąstymai jos neišgelbės. Rekomenduojama nebent tiems, kuriems patinka melodramos. Ir "aš tave mylėjau, tu mane irgi, bet mes nieko viens kitam nesakėm ir visą gyvenimą buvom nelaimingi" serija.

Mano vertinimas: 2/10.

Mano pieštukas užkliuvo: "- Sako, kad esama moterų, ieškančių tokio, kuriam reikalinga jų užuojauta. Kol vyrui sekasi gerai, jos jų neapkenčia ir jaučiasi nereikalingos; o kai jam blogai, kai jį palaužia bėdos, tada jos triumfuoja ir sako: štai ir aš."



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą