2014 m. birželio 2 d., pirmadienis

Šleikštulys.

Knygos aprašymas: "Romanas „Šleikštulys“ parašytas absoliučios laisvės siekiančio individo dienoraščio forma. Pagrindinis romano veikėjas Antuanas Rokantenas, metęs istorijos dėstytojo darbą koledže, nutraukęs ryšius su mylimąja Ani, pasiduoda šleikštulio jausmui, kuri jam kelia absurdiška gyvenimo beprasmybė. Tai pirmoji Sartre’o prozos knyga, laikoma egzistencialistinės filosofijos Biblija."

Mano nuomonė apie šią knygą: Net nežinau nuo ko pradėti aprašant šią knygą. Visu pirma, paminėčiau tai, jog pavasaris ne pats tinkamiausias metas skaityti šią knygą. Pavasarį, kai viskas bunda, širdis taip pat, norisi kažko ne taip sunkiai užgulančio mintis ir širdį. Vis neapleido mintis, jog ši knyga labai jau rudeniška. Reikalauja susikaupimo, rimties. Ši knyga ne iš tų, kur prisėdi ir per pusvalandį "sudoroji". Tikrai ne. Skaičiau visą mėnesį. Prieš tai skaičiusi Sartre'o knygas, nieko stebinančio čia ir neradau. Liečiamos tos pačios temos. Žmogaus egzistencija, daiktų būtis, beprasmybė, vienatvė... Nedrąsu būtų teigti, jog man tai pasirodė geriausia Sartre'o knyga. Deja, ne. Bet kokiu atveju, dėmesio tikrai verta.


Mano vertinimas: 9/10.


Mano pieštukas užkliuvo:

"Aš regiu ateitį. Ji stūkso ana ten, gatvėje, ne ką blankesnė už dabartį. Ir kodėl ji turėtų išsipildyti? Kam?"

"Tai ir yra laikas, vien plikas laikas,- slenka iš lėto, verčia laukti, o jam atėjus imi bodėtis, nes pastebi, kad jau senų seniausiai laikas buvo čia."

"Mintys - pats bjauriausias dalykas. Bjauresnis už kūną. Jos driekiasi be galo ir palieka keistą skonį."

"...egzistencija - tai pilnatvė, nuo kurios žmogus niekur negali pabėgti."


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą