2014 m. liepos 31 d., ketvirtadienis

eilėraščiai savo kailiu

Knygos aprašymas: "1993 m. debiutavusio poeto šeštas eilėraščių rinkinys. Tai poezija, linkusi šiek tiek pasakoti – apie žmones, atsitikimus, būsenas, patirtis. Ne pasakojimas čia svarbiausia, o nuotaikos, mintys, psichologinės įžvalgos, pati kalbos maniera, suliejanti rimtį ir sąmojį. G. Grajausko poezija populiari ne tik Lietuvoje, jos paskelbta anglų, vokiečių, italų, lenkų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis."

Mano nuomonė apie šią knygą: Išties, puiki poezija. Gintarą Grajauską atradau tik dabar ir dėl to labai džiaugiuosi. Labai įdomūs, savotiški, tokie "jaunatviški" (jei tik galima vartoti tokį apibūdinimą, kalbant apie poeziją:)) ir taip toliau, ir panašiai, eilėraščiai, visi gerieji epitetai čia taikytini. :) Poezija, tinkanti skaityti visur. Nuo autobuso iki...lovos. Labai.

Mano vertinimas: 9/10.

Mano pieštukas užkliuvo:

eilutės iš eilėraščio "Vidinė švarko pusė ir yra geresnioji":






Eilėraštis, kuriame nebėra nieko nereikalingo

pirmoje eilutėje - debesys
antroje eilutėje - snaigės
trečioje eilutėje - purvas po kojom.

Užkalbėjimas šiaurės pašvaistei

esu sena lapė, viską
išmanau apie spąstus

- plikomis rankomis
aš tave sugavau

esu sena lapė, viską
išmanau apie klastą

- vaikiška šypsena
aš tave sugavau

esu sena lapė, moku
mėtyti pėdas

- pečių kryptelėjimu
aš tave susekiau

aš sena lapė, nepasiduosiu
aš kandžiosiuos

- tu kandžiosies ir pasiduosi,
nes aš tave sugavau

aš sena lapė, ru mane sugavai.
dabar nepaleisk manęs.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą