2016 m. kovo 1 d., antradienis

Peter Høeg "Panelės Smilos sniego jausmas"

Knygos aprašymas: "Karštas trileris iš šalto klimato“, „Trileris su smegenimis“, Šiaurės Šachrazada“- taip pasaulio spaudoje apibūdinamas romanas „Panelės Smilos sniego jausmas“.

Danų rašytojas Peteris Høegas (g. 1957), kadaise šokėjas, jūreivis, aktorius, alpinistas ir fechtuotojas, o dabar vadinamas danų literatūros kometa, su šiuo romanu apkeliavo visą pasaulį.

Meistriška, intriguojanti romano detektyvinė istorija apipinta keliomis siužeto gijomis. Pagrindinė veikėja Smila – grenlandės ir dano dukra, išdidi, drąsi ir vyriška moteris, gerai pažįsta gamtą, jūrą, sniegą. Šią išskirtiniu intelektu apdovanotą moterį drasko nuo gamtos atitrūkusios civilizacijos prieštaravimai. Policijos versija esą grenlandas berniukas nukritęs nuo stogo Kopenhagoje per nelaimingą atsitiktinumą, Smilai pasirodo abejotina. Ji jaučia sniegą, ir Izajo pėdos ant apsnigto stogo jai sako daugiau nei kitiems. Kopenhagoje pradėjusi tyrimą, Smila išjudina sniego laviną iki pat Grenlandijos. Per visus knygos skyrius vyksta kelionė neslūgstančio mirtino pavojaus akivaizdoje. Omano įtampą švelnina meilės istorija, savito patrauklumo jam teikia Grenlandijos mitologijos intarpai, Arkties gamtos aprašymai."

Mano nuomonė apie šią knygą: Pastebėjusi begales gerų atsiliepimų bei vertinimų, labai magėjo ir man perskaityti šią istoriją apie Smilą ir jos sniego jausmą. Ir skaudžiai nusivyliau. Skaitydama šią nykią istoriją, jaučiausi it šaltą žiemos dieną prilietus liežuviu metalo gabalą. Kai skauda, bet ir patraukt ne taip paprasta. Kadangi esu iš tų žmonių, kurie labai sunkiai numeta pradėtas skaityti knygas, nenumečiau ir šios. Nors kiekvieną puslapį verčiau su kančia akyse ir kankinausi visą mėnesį. Tai istorija apie merginą Smilą (nu ką jau čia merginą, moteraitę virš 30-ies), kuri pradeda kišti nosį giliai ne į savo reikalus ir taip įsipainioja į bjaurią, labai šaltą ir niūrią istoriją. Dar, regis, ir įsimyli kažkur pusiaukelėje. Ir dar tokį personažą, kuris man atrodo toks nepatrauklus, kad paskaičius jų sekso sceną net krūpteliu. Nors pati Smila man taip pat nekėlė jokio susižavėjimo. Įsivaizdavau nykią, be ryškesnių bruožų šviesiaplaukę. Vienintelis dalykas, kuris galėjo žavėti, tai jos meilė šalčiui ir sniegui. Dar, žinoma, didžiulis viso to išmanymas. Skaitant jaučiasi autoriaus išmanymas ne tik sniego ar ledkalnių, bet ir Grenlandijos, ypatingai laivybos niuansų. Tik bėda ta, kad būtent visa tai mane mažiausiai ir domino. Nesu iš tų žmonių, kurie išsižioję klausosi bet kokio žmogaus, puikiai išmanančio kažkokį tai dalyką, kuris man visiškai tolimas. Visuomet pradedu nuobodžiauti. Taip buvo ir su šia knyga. Personažai visiškai nesimpatiški, įvykių eiga paini, kartais reikia tą patį puslapį perskaityti, jei ne dar vieną, tai du kartus. Džiaugiuosi pagaliau ją įveikusi. Jau laukiu tos akimirkos, kai atiduosiu ją bibliotekoje.

Mano vertinimas: 4/10.

Knyga: iš bibliotekos.

Leidykla, išleidimo metai: Tyto alba, 1995.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą