2018 m. balandžio 10 d., antradienis

Alfonso Signorini „Coco Chanel: Gyvenu tik kartą“


„Buvo ir taip, kad jos svajonės buvo didesnės už gyvenimo suteiktas gėrybes. Koko Šanel išaugo iki begalybės, pranoko savo pačios lūkesčius, o paprastesni troškimai, tokie kaip tapti žmona ir motina, jos rankose suvyto.“

Turbūt sunku būtų surasti žmogų, kuris nieko nežinotų apie Coco Chanel, jei ne apie pačią, tai bent jau „Chanel No. 5“ ir neabejoju, kad net pernelyg nesidominti mada, moteris žino mažos juodos suknelės taisyklę.

Coco Chanel asmenybė mane sudomino paauglystėje pažiūrėjus keletą filmų. Visuomet buvau tas žmogus, kurį labiau domina ne tų garsiųjų kvepalų kvapas, o kas už tų kvepalų stovi, koks žmogus juos sukūrė ir kaip tai padarė. Todėl užėjus bjauriam nenorui skaityti, bibliotekoje užkliuvo akys už knygos apie Coco Chanel. Ir padėjo nustumti tą nenorą šalin.

Šioje knygoje pasakojama Coco Chanel pasaulinės sėkmės ir asmeninių nesėkmių istorija. Nemažai dėmesio skiriama Coco Chanel liūdnai vaikystei. Jos sunkiai sirgusiai ir mirusiai nuo tuberkoliozės motinai, kai Coco buvo 12 metų, jos tėvui keliautojui ne tik po Prancūziją, bet ir po svetimais sijonais ir tam, kaip Coco Chanel su seserimis atsidūrė vaikų namuose – vienuolyne, kur pamažu ir atrado savo aistrą siuvimui, drabužių kūrimui ir pastabumą detalėms. Iš pradžių visi juokiasi iš jos nederamų eksperimentų, bet išėjus iš vienuolyno jai atsiveria platusis galimybių pasaulis. Iš pradžių tenkinasi darbu Debiutan salone, tačiau bedirbant ten, ji sutinka savo pirmąjį gyvenimo vyrą Etjeną Balzaną, kuris ją įsimyli ir pasiūlo kraustytis į kaimą, kur bus viskuo aprūpinta. Ji sutinka, tačiau ilgainiui pradeda suprasti, kad gražaus vyro papuošalo gyvenimas ne jai. Ji svajoja apie galimybę kurti. Tada netikėtai sutinka Etjeno Balzano draugą Bojų Kapelą, kuris tampa vienintele tikra jos gyvenimo meile ir padeda įgyvendinti visas jos svajones. Gabrielė tampa Coco Chanel ir viskas pasikeičia. Visą gyvenimą Coco Chanel labiausiai rūpėjo kūryba, ji nesukūrė šeimos, net neištekėjo už savo mylimo vyro, beveik visą gyvenimą žengė koja kojon su savo teta ir bendražyge Adriene. Ji numirė pardavusi savo vardo mados namų tinklą, tačiau numirė su kaupu išpildžiusi savo svajonę.


„Galbūt tuokiamasi tada, kai tikrai norima turėti vyrą. Tada moteris jį medžioja, persekioja, suvysto. Aš labiau už viską norėjau būti su savo drabužiais savo siuvyklose. Todėl iš vyrų per daug ir negalėjau reikalauti. Juolab tikrai ne pasiūlymų tekėti. Kas žino, gali būti, kad pati to nežinodama tiesiog nenorėjau.“

Šią knygą skaityti buvo kaip niekad malonu, tiesiog verčiau puslapį po puslapio su smalsumu ir pasimėgavimu. Puikiai parašytas biografinis romanas, kurio dėka pažinau Coco Chanel asmenybę, susipažinau ir su jos ne tokia linksma gyvenimo istorija. Kai pagalvoji, Coco Chanel istorija ir tai, nuo ko viskas prasideda, yra tarytum būtina sąlyga pasaulinei sėkmei. Tokių pavyzdžių tikrai nemažai. Skurdi vaikystė, tėvai alkoholikai arba pernelyg nesirūpinantys vaikais, sunki karjeros kelio pradžia, bet didžiulis užsispyrimas ir geležinė valia, kurią, matyt, sunki vaikystė ar išgyvenimai ir išugdo. Žinoma, Coco Chanel ne išimtis, jos darbo ir sėkmės istorija įspūdinga, tačiau už visa tai dažnai, deja, skaudžiai ir sumokama – Coco Chanel nesukūrė šeimos, nesusilaukė vaikų ir išgyveno skaudžią, vienintelio mylėto vyro netektį, bet niekada nepasidavė, išnaudojo savo galimybes ir gyvenimą visu pajėgumu.

Rekomenduoju šią knygą tiems, kuriems reikia švelnaus pastūmėjimo svajonių link, ir tiems, kuriuos domina Coco Chanel asmenybė, arba tiesiog norisi įdomaus skaitinio.

Mano vertinimas: 8/10.

Leidykla, išleidimo metai: Obuolys, 2012.

Kitos patikusios citatos: „– Aš visada ieškau meno visuose mus supančiuose dalykuose. Ne tik paveiksle ar bažnyčios fasade. Gerai pagalvokite. Kodėl menas turėtų būti skirtas tik akims? Argi ne nuostabu klausytis lengvai Venecijos vandens paviršiumi slystančios gondolos? Argi ne nuostabaus skonio šie vaisiniai ledai, kuriais gardžiuojamės?“

Knygos autorius:

Alfonso Signorini (g. 1964 m. balandžio 7 d. Milane, Italijoje)







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą