Doriforė

Knygos aprašymas : "Doriforas („Ietininkas”) – viena garsiausių senovės Graikijos skulptoriaus Polikleito skulptūrų, geriausia marmurinė jos kopija saugoma Neapolio muziejuje. Romane ši skulptūra atgyja virtusi moterimi, jos kūno bronza akina ir traukia, o ietį metančiosios judesiai pilni meilės ir mirties geismo.

„...tu panaši į Nikę, tik apkarpytais sparnais, velniam tau sparnai, tu nekvepi plunksnomis ir pienu, tu kvepi prakaitu ir sperma, neleidau jai nusiprausti, iš karto, kai tik grįžome iš stadiono, puoliau ją kaip skalikas, pasakojau jai apie metikus, apie stadioną, pilną antikos ir monstrų, ir vėl puoliau, kritau, kritom abu, po kelis sykius, smigom kaip ietis į dirvožemį, kaip ietis kvepėjom prakaitu ir žeme, ji šaukė, beveik taip pat, kaip išmesdama ietį, kimiai ir trumpai riktelėdama, kelis sykius iš eilės, ir nuo tos akimirkos geidžiau jos kasdien, ir dienos be jos man atrodė našta.“

Mano nuomonė apie šią knygą : Tik pradėjus skaityt šią knygą, suvokiau kaip buvau pasiilgus S. Parulskio kūrybos! Tai taip gaivu mano sielai. Na, žinoma, kaip beveik jau įprasta, šioje knygoje neapsieita be mirties, alkoholio, sekso... Bet tai neatsiejama nuo Parulskio kūrybos, bent aš tą pastebėjau. Tai viena geresnių jo knygų mano akimis žiūrint. Labai įdomu tai kaip vyras perteikia moters paveikslą. Ir gaunasi jį pateikt gana ryškiai. O į vyro vidinį pasaulį įleidžiama tiek, kiek reikalinga, jog geriau jį suprastum. Pasirodo, ir vyras, neištikimas savo žmonai ir gulintis su kita jų lovoje, gali būti labai žmogiškas. :) Sugeba net žmonos ilgėtis, kuri, rodos, nublanksta prieš šviežią, puikių linijų meilužę. Viskas savose vietose, malonu skaityti. Bene kaip visada. Kuo toliau, tuo vis labiau ir labiau žaviuosi Parulskiu.

Mano vertinimas : 9/10.

Rekomenduoju

Miegas ir kitos moterys

Knygos aprašymas: "„Miegas ir kitos moterys“ – antras populiaraus lietuvių rašytojo Sigito Parulskio esė rinkinys. Knygą sudaro 2001–2005 spaudoje publikuotos esė. Tekstuose – kai kuriuos iš jų galima pavadinti novelėmis – praskleisdamas asmeninę patirtį Parulskis iškelia aktualius šiuolaikiniam žmogui vertybių klausimus, dekonstruoja mūsų kasdienio gyvenimo stereotipus, demaskuoja prigijusias klišes. Išlaikydamas jam būdingą (auto)ironiją, groteską ir šaržą, jis paradoksaliai atskleidžia aprašomų dalykų esmę. Esė knygoje Parulskis tampa gyvenimo mąstytoju, meno ir literatūros vertintoju."

Mano nuomonė apie šią knygą : Na, perskaičiau ją jau gana seniai, tačiau vis nebuvo laiko jos aprašyti. O ir pabaigiau ją skaityti, spaudžiama laiko. Žinoma, tai labai "Parulskiška" knyga. :) Kaip visada, vieni tekstai galbūt atrodė per tiesūs, kiti labai maloniai skaitėsi. Pavyzdžiui, iš šios knygos labiausiai įsiminė knygos paskutiniuose puslapiuiose esantys tekstai apie daiktus. O visa kita, tiesą pasakius, nelabai jau pasiliko atmintyje... Galbūt netinkamu laiku ją skaičiau, galbūt per greitai ir pernelyg atmestinai. Nors ir nėra labai įsimintina knyga, tačiau vis vien pasirašiau savo užrašuose, kad patiko. Tas Parulskio stilius jau darosi visai pažįstamas ir toks visai prie širdies man. Labai jau skystai šiandien aprašiau šią knygą, bet galbūt vis geriau negu nieko...

Mano vertinimas : 8/10.

Pieštukas užkliuvo : "Norėčiau pasiknaisioti visuose Vilniaus šiukšlių konteineriuose, turtingųjų rajonuose, vargšų, rusų, čigonų, nusikaltėlių, homoseksualistų, pedofilų, prostitučių, sifilitikų, valdininkų, politikų, norėčiau išknisti visas pasaulio šiukšliadėžes, nes tik jose galėčiau surasti patį tikriausią žmogaus buvimo prasmės arba beprasmybės įrodymą."

Pokalbiai su Sigitu Parulskiu

Knygos aprašymas : "Šioje pokalbių knygoje atsiskleidžia vieno ryškiausių šiandieninių Lietuvos rašytojų Sigito Parulskio asmenybė. Jis pasakoja apie savo gyvenimo patirtį, apie tai, kas jam, kaip literatui, darė įtaką, apie savo kūrinius ir jų atsiradimo aplinkybes. Sigitas Parulskis išreiškia savitą požiūrį į gyvenimą ir pasaulį, polemiškai traktuoja įprastines vertybes, neigia daugelį tradicinių pasaulėžiūros elementų."

Mano nuomonė apie šią knygą: Sigito Parulskio asmenybė ir kūryba žavi. Nežinau kuo. Galbūt tuo tokiu kitoniškumu, išskirtinumu ar tiesumu. Jo kūrybą ne visuomet lengva toleruoti ar suprasti, bet vis tiek skaitau nors tu ką. Ir dabar perskaičius šiuos pokalbius, skaitysiu dar labiau. Šiuose pokalbiuose jis atsiskleidžia kaip paprastas žmogus su sava gyvenimo istorija. Pasakojama apie jo pomėgius, vaikystę, paauglystę. Mokyklą ir darbą (šiuo atveju, rašymą). Apie kūrybos procesą ir daugelį kitų minčių. Su šia knyga buvo malonu naktinėti. Skaitai ir sustot negali. Man visuomet patiko ir, žinoma, patinka įdomios asmenybės, o jei dar rašančios, tai iš viso malonu. Skaitydama šią knygą, jaučiausi taip, lyg aš pati bendraučiau su Juo ir klausyčiausi Sigito Parulskio pasakojimų. Ir, manau, nesvarbu ar žmogus mėgsta S. Parulskio kūrybą ar ne, tačiau šią knygą tikrai pravartu ir įdomu skaityti. Galbūt tas, kuris nemėgsta ar nesupranta - pamėgs, o mėgstantys tik dar labiau susižavės. Aš priklausau antrajai grupei.

Mano įvertinimas : 9/10

Pieštukas užkliuvo :

"Dar vienas mitas - kad lietuviai dvasingesni už vakariečius, nes yra arčiau gamtos, arčiau kaimo. Iš tikrųjų dvasia labai susijusi su išsilavinimu, knygomis. Lietuvis, tas tamsus kaimietis, nė velnio nebuvo dvasingas, jis nė skaityti nemokėjo ir tvatijo žmoną vadelėmis."