2012 m. sausio 6 d., penktadienis

Pokalbiai su Sigitu Parulskiu

Knygos aprašymas : "Šioje pokalbių knygoje atsiskleidžia vieno ryškiausių šiandieninių Lietuvos rašytojų Sigito Parulskio asmenybė. Jis pasakoja apie savo gyvenimo patirtį, apie tai, kas jam, kaip literatui, darė įtaką, apie savo kūrinius ir jų atsiradimo aplinkybes. Sigitas Parulskis išreiškia savitą požiūrį į gyvenimą ir pasaulį, polemiškai traktuoja įprastines vertybes, neigia daugelį tradicinių pasaulėžiūros elementų."

Mano nuomonė apie šią knygą: Sigito Parulskio asmenybė ir kūryba žavi. Nežinau kuo. Galbūt tuo tokiu kitoniškumu, išskirtinumu ar tiesumu. Jo kūrybą ne visuomet lengva toleruoti ar suprasti, bet vis tiek skaitau nors tu ką. Ir dabar perskaičius šiuos pokalbius, skaitysiu dar labiau. Šiuose pokalbiuose jis atsiskleidžia kaip paprastas žmogus su sava gyvenimo istorija. Pasakojama apie jo pomėgius, vaikystę, paauglystę. Mokyklą ir darbą (šiuo atveju, rašymą). Apie kūrybos procesą ir daugelį kitų minčių. Su šia knyga buvo malonu naktinėti. Skaitai ir sustot negali. Man visuomet patiko ir, žinoma, patinka įdomios asmenybės, o jei dar rašančios, tai iš viso malonu. Skaitydama šią knygą, jaučiausi taip, lyg aš pati bendraučiau su Juo ir klausyčiausi Sigito Parulskio pasakojimų. Ir, manau, nesvarbu ar žmogus mėgsta S. Parulskio kūrybą ar ne, tačiau šią knygą tikrai pravartu ir įdomu skaityti. Galbūt tas, kuris nemėgsta ar nesupranta - pamėgs, o mėgstantys tik dar labiau susižavės. Aš priklausau antrajai grupei.

Mano įvertinimas : 9/10

Pieštukas užkliuvo :

"Dar vienas mitas - kad lietuviai dvasingesni už vakariečius, nes yra arčiau gamtos, arčiau kaimo. Iš tikrųjų dvasia labai susijusi su išsilavinimu, knygomis. Lietuvis, tas tamsus kaimietis, nė velnio nebuvo dvasingas, jis nė skaityti nemokėjo ir tvatijo žmoną vadelėmis."

2012 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Tai štai... :)

Taip, žinau, kad jau 5 dienos, kai prasidėję 2012 metai, tačiau nebuvo kada apžvelgti 2011 metais perskaitytų knygų sąrašo. Tad, nors ir šiek tiek pavėluotai, tačiau imuosi šio darbo dabar.

2011 metais perskaičiau nei daug, nei mažai: 50 knygų. Lyginant su 2010 metais, šiais metais jų perskaičiau 12-a knygų daugiau. Tad, manau galiu ir pasidžiaugti šiuo pasiekimu. Kiekvieniems metams prasidėjus, vis tikiuosi, jog perskaitysiu daugiau nei praėjusiais. Nežinau kaip seksis, bet tikiuosi, kad pavyks. :)

Geriausiai įvertintos 2011 metais perskaitytos knygos:
1.Jurga Ivanauskaitė "Pakalnučių metai";
2.Romualdas Granauskas "Gyvenimas po klevu";
3.Jurga Ivanauskaitė "Miegančių drugelių tvirtovė";
4.Heinrich Harrer "Septyneri metai Tibete";
5.Ana Frank "Dienoraštis";
6.Jurga Ivanauskaitė "Agnijos magija";
7.Fiodoras Dostojevskis "Nusikaltimas ir bausmė";
8.Ralph "Sonny" Barger "Pragaro angelas";
9.Sofoklis "Antigonė";
10. Nėrius Pečiūra "Vilniaus Kiberpoema";
11. Jonas Mekas "Laiškai iš niekur";
12.Jostein Gaarder "Sofijos pasaulis".

Net nuostabu kiek nemažai knygų įvertinau 10-čia balų. :)

Prasčiausiai įvertinta knyga :

1. Lev Tolstoj "Ana Karenina" I tomas.

Net gėda pripažinti, tačiau šią knygą įvertinau 4 balais iš 10-ies...

Lietuvių autorių perskaityta 21 knyga, o užsienio rašytojų - 29.

Tad štai, tokia trumputė mano apžvalga. Knygiškų 2012 metų, knygų draugai! :)

Tiltas per amžinybę

Knygos aprašymas: "Jaudinantis rašytojo lakūno sukurtas pasakojimas apie Tobulos Moters - sielos draugės ieškojimus, apie skrydžių džiaugsmą, meilės atradimą ir kasdienybės liūdesį." arba
"Jeigu kada jautėtės vieniši svetimųjų pasaulyje, jeigu ilgėjotės žmogaus, kurio niekuomet nebuvote sutikę, žinią nuo savo sielos draugo rasite nuostabioje meilės istorijoje TILTAS PER AMŽINYBĘ."

Mano nuomonė apie šią knygą: Pirmas įspūdis pamačius šią knygą buvo toks: neblogas viršelis, pavadinimas gražiai skamba, o aprašymas!... Maniau, pagaliau perskaitysiu GERĄ meilės istoriją. Klydau. Ši knyga buvo tokia nuobodi, kad tiek ilgai su ja teko tampytis. Tikrai ne iš tų su kuriomis norisi naktinėti, veikiau tokia, kuri užmigdo. Kas, šiuo atveju, reiškia, jog knyga nėra tokia gera, kad neleistų užmerkt akių. Ta istorija kėlė šypsnį. Tik nepasakyčiau, kad gerąja prasme. Šiek tiek priminė pasaka, o perskaičius kai kuriuos dalykus, mintyse tik ir kartojau "blaaaa blaa blaaa". Gal aš nebetikiu meile (:D), gal netikiu tuo skirtuoju žmogumi, bet labai labai nuobodžiavau. Asmeniškai man, vienintelis įdomus dalykas šioje knygoje buvo astralinės kelionės. Apie tai man tiesiog įdomu skaityti. Negaliu pasakyti, ar tikiu tuo, tačiau esu klausiusi pažįstamų žmonių pasakojimų. Ir tuo, man bent jau lengviau tikėti negu ta amžina meile... Šią knyga rekomenduočiau nebent tiems, kurie, priešingai nei aš, amžina meile tiki. p.s. ši istorija yra autobiografinė. Tik viena smulkmena. Deja, deja, realiame gyvenime ši istorija visai ne taip baigėsi...

Mano įvertinimas : 5/10

Pieštukas užkliuvo :

"KLAIDŲ nebūna. Visi įvykiai, kuriuos prisišaukiame, net ir patys nemaloniausi, yra būtini tam, kad išmoktume, ką turime išmokti; kad ir kokį žingsnį žengtume, jis reikalingas nueiti ten, kur esame nusprendę eiti."

"Kiekvienas iš mūsų kur nors viduje turi geležines plokštes ir aštrius strypus, ženklinančius, jog "toliau prie manęs eiti negalima".

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis

Sofijos pasaulis

Knygos aprašymas :
„Kas tu esi?“
„Kaip atsirado pasaulis?“
Kokie bjaurūs klausimai! Iš kur tie laiškai atsirado? Tai – ne mažiau paslaptinga.
Kas išplėšė Sofiją iš kasdienybės ir paliko ją vieną su didžiosiomis Visatos paslaptimis?

„Sofijos pasaulis: romanas apie filosofijos istoriją“ – norvegų rašytojo Josteino Gaarderio (g. 1952 Osle) knyga, jau aštuoniolika metų stebinanti ir keičianti skaitytojus. Romanas apie filosofijos istoriją – ar tai įmanoma? Autorius suderino nesuderinamus dalykus: filosofijos mokslo raidą apvilko romano rūbu, sukurdamas įtraukiančią, lavinančią, mąstyti skatinančią kelionę pas didžiausius pasaulio mąstytojus.
Sofija Amundsen, įprastą gyvenimą gyvenusi mergaitė netikėtai gauna paslaptingą laišką su iš pirmo žvilgsnio paprastais, tačiau be galo klastingais klausimais apie savo, o ir kiekvieno žmogaus, būties esmę. Nuo jų ir prasideda kvapą gniaužianti kelionė per filosofijos istoriją, kurią Sofija pažįsta kartu su paslaptingu filosofu Albertu. Kelionė, kur į duris gali paskambinti Alisa iš Stebuklų šalies, kur „Lego“ kaladėlės padeda suprasti, kaip mąstė antikos filosofai, kur nulupęs bananą, gali rasti jo viduje užrašytą įspėjimą... Istorijos, filosofijos, kultūros faktai susipina su romano fabula – nepajauti, kaip nuo klausimo „kaip atsirado pasaulis?“ pereini prie „kas bus toliau?“ ir kvapą užgniaužęs stebiesi rašytojo minties posūkiais. Ne veltui su „Sofijos pasauliu“ jau užaugo nauja mąstančio jaunimo karta. Ne veltui ji ir toliau lieka viena populiariausių knygų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje."

Mano nuomonė apie šią knygą : Šią knygą visai neseniai man rekomendavo draugė. Ir kaip tyčia, nubėgus į biblioteką turėjau labai greit išsirinkti kokias knygas pasiimt, akys užkliuvo už "Sofijos pasaulio", dar prisiminus rekomendaciją, tuoj čiupau ir nuėjau prie bibliotekininko stalo. Vos pradėjus skaityt, galvojau: "Mm, kaip įdomu.Pagaliau sužinosiu kažką dar apie filosofiją" ir taip galvojau skaitydama iki 200-ojo puslapio, buvo labai sunku atsiplėšti. Po to, ta istorija pradėjo pabosti, vis kartojasi tie patys faktai... Ir vien tas faktas, jog Sofijai 15 metų... Šiek tiek priminė tas knygas, kurias skaičiau, kai man buvo 13 metų. Tačiau, visgi, atmetus šias smulkmenas,man ši knyga patiko. Įdomiai suderinti filosofijos istorijos pasakojimas ir sunkiai suvokiamų nuotykių kupina, mergaitės istorija. Na, galbūt ši knyga ir neatsakė į man rūpimus klausimus, tačiau sužinojau daug filosofų ir jų minčių, susimąsčiau apie daugelį dalykų mano gyvenime. Nepasakyčiau, kad ši knyga yra ta, kurią perskaičius pasikeitė mano gyvenimas, bet žmonėms, besidomintiems filosofija, manau, ji turėtų visai patikti.

Mano vertinimas : 10/10. Visgi, man patinka filosofija.

Pieštukas užkliuvo :
"Ji gali sutikti su tuo, kad Dievas sukūrė Visatą. Bet kaip su pačiu Dievu? Ar jis save sukūrė iš nieko? Jos esybė tam prieštaravo. Jei Dievas sukūrė ir viena, ir antra, vargu ar jam būtų pavykę sukurti save neturint "savęs", kad galėtų kurti. Telieka viena galimybė: Dievas yra amžinas. Bet šią galimybę ji jau atmetė! Viskas turi turėti pradžią."

"Pats Sokratas tvirtino žinąs tik vieną dalyką - kad nežino nieko."

"Jei žmogaus protas būtų toks paprastas, kad mes galėtume jį perprasti, tada būtume tokie kvaili, kad vis tiek jo nesuprastume."

"What if you slept? And what if, in your dream, you went to heaven and there plucked a strange and beautiful flower? And what if, when you awoke, you had the flower in your hand? And what then?"

2011 m. gruodžio 13 d., antradienis

Depeche mode

Pamatę pavadinimą, turbūt pagalvojot "Dar viena dar vienos grupės biografija" ar kažką panašaus? Ne? Tiesą sakant, pirmą kartą pamačius šios knygos pavadinimą ir aš taip pagalvojau, bet deja! Suklydau tiek aš, tiek ir kiti pagalvoję.

Knygos aprašymas : "Ukrainiečių literatūros enfant terrible - Serhijaus Žadano romanas - trijų jaunų charkoviečių kelionė po savo miestą, ieškant dingusio draugo, kuriam jie turi pranešti apie patėvio žūtį. Posovietinis Charkovas - iš bejėgiškumo sužvėrėjusi milicija, čigonų „miestelis“ su narkotikų prekiautojais, apleistose gamyklose įsikūrę jauni trockininkai, amerikietis pamokslininkas su paauksuotu roleksu ant rankos, adrenalino pertekliaus draskomų futbolo sirgalių karai, snobiški madingų žurnalų redaktoriai ir jiems parsidavę „padorūs“ jauni karjeristai. Labai liūdnoje ir labai juokingoje knygoje maištas persipynęs su autentiška ir dažnai neviltinga kartos, kuriai priklauso ir pats autorius, patirtimi."

Mano nuomonė : Na, kaip jau minėjau, maniau, kad tai istorija apie depešus. Todėl, galutinai praradus viltį pamatyt bent kokį sąryšį su šia grupe, visgi, jau bene knygos pabaigoje buvo minimi Depeche Mode. Ir net vienos dainos žodžių nuotrupa įdėta! Šiaip pati knyga... Privertė juoktis, žavėtis, gailėtis ir...nusivilti. Taip ir likau nesupratusi pagrindiniai herojai buvo pankai, ar ne? :D Kad Marusia neva pankė, tai pavyko suprasti, bet daugiau... O mane tai taip domina. Dar negaliu neišskirt Vasios ir radijo vedėjo pokalbo apie Santą Klausą. Sujuokino, išties. Na, ši knyga kupina kurioziškų situacijų, bet deja, ji man kažkokia tolima...Visos tos ideologijos tokios man neartimos ir sunkiai suvokiamos... Sakyčiau, ši knyga man, visgi, labiau patiko, nei nepatiko... Bent jau nebuvo nuobodi. Tiesa, daug nekokių žodelių, bet kaip tokio pobūdžio knygai, gal ir pritiko.

Mano vertinimas : 8/10. Iš pradžių, buvau įvertinus 7, bet kai prisiminiau, jog ir "vienuolika minučių" įvertinau tiek, tuomet padidinau balą šiai knygai, nes ji, asmeniškai man, geresnė.

Ir ta proga, še, mažytę Depeche Mode dozę:

2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis

Vienuolika minučių

Knygos aprašymas : "Romanas pasakoja Marijos, jaunos provincialės brazilės, istoriją. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad ji niekada neras tikros meilės. Ir iš tiesų pirmosios nekaltos meilės patirtis sudaužys jos širdį ir Marija patikės, kad meilė atneša tik kančią. Atsitiktinumas nuveda ją į Ženevą, kur ji svajoja padaryti karjerą ir būti laiminga, bet viskas baigiasi tuo, kad Marija tampa prostitute. Tačiau nors ir verčiasi prostitucija, jai nusišypso laimė - ji sutinka jauną žavų dailininką ir juodu viens kitą pamilsta. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą."

Mano nuomonė : Hmmm. Na, nesu Paulo Coelho kūrybos gerbėja, nors tu ką. Nežinau, vietomis taip saldu, kad labai jau nuobodu man skaityti. Nesuprantu, apskritai, kuo daugiau knygų skaitau, tuo mažiau suprantu kas man patinka. Grįžtant prie vienuolikos minučių, tai aišku, man kaip kartais būnant užkietėjusiai romantikei, patiko knygos pabaiga. Tokia švelni graži romantika (Matyt, tokia jau nuotaika mane apnikus šiandien). Tačiau, galiu prisipažint, esu skaičiusi daug geresnių knygų apie prostituciją. Net nepasakyčiau, jog ši knyga parodo kažkokius tai viso to užkulisius. Pati istorija mano akims ir galvai, atrodo kiek kvailoka. Iš pradžių mergina aprašoma kaip kokia provincialė neišmanėlė, o padirbus prostitute jau dūsauja kokia ji intelektualė. Na, ši vieta sukėlė emociją, tenka pripažint. Tokį ironišką šypsnį. Na, kaip šeštadieniui gal ir nieko skaitalas, tačiau, kad įtraukčiau į mėgstamų knygų sąrašą tikrai ne... Vienintelė labai patikusi Coelho knyga "Nugalėtojas lieka vienas".

Mano vertinimas : 7/10.

Pieštukas užkliuvo :
"Kai sutinkame žmogų, kurį įsimylime, rodos, visas pasaulis tam pritaria. Tuo įsitikinau šiandien, per saulėlydį. Bet vos tik nutinka kas nors ne taip, nieko nebelieka. nei gervių, nei muzikos tolumoje, nei jo lūpų skonio. Kur taip staiga pradingsta visas mus supęs grožis?
Gyvenimas labai staigus: per kelias akimirkas iš dangaus nupuoli į pragarą."

Faustas (I dalis)

Knygos aprašymas: "Į „Faustą“ tilpo dangus ir žemė, visa Europos istorija nuo Homero iki Gėtės. Todėl tai kartu ir mnemoninė sistema (padedanti atsiminti). Faustas Gėtės tragedijoje – būdingas naujųjų amžių atstovas, nepasotinamas ir nerimstantis kaip mūsų laikų žmonės, mokslo ir technikos kūrėjai, kuriuos masina beribiai ateities horizontai. Ta reikšme vartojamas ir būdvardis „faustiškas“."

Mano nuomonė: Na, skaityta jau antrą kartą. Pirmą kartą skaičiau maždaug prieš metus, ir, kiek paskaičiau savo užrašus, man deja, nepatiko, tačiau, šįsyk perskaičius galiu pasakyti, kad geras kūrinys. Ypač patiko garsiai skaityti. Su ilgesiu priminė mano bandymus kažkur vaidinti... et...Gerai, nesileisiu į prisiminimus. Grįžtu prie šio kūrinio. Galbūt nebūtų tiek patikęs, jei ne įdomiai aprašyta Valpurgijos naktis. Na, turbūt šitai man labiausiai ir patiko. Visas kūrinys kupinas gerų, šiandien galimų pritaikyti, minčių. Reiks pagaliau perskaityt ir antrą dalį.

Vertinimas : 9/10.

Pieštukas užkliuvo : Tiesa, pamiršau paminėt tai, kad labai įdomu jog praėjusį sykį užkliuvo visai kitos mintys, nei šįsyk...
"Kas spindi - tą akimirka paglemžia,
O tikras menas pasilieka amžiam."

"Kai gyvą velnią pamatai,
Ir angelą įrodai."