2012 m. liepos 16 d., pirmadienis

Valentina

Knygos aprašymas : "Antano Vaičiulaičio "Valentiną" dažnas skaitysime kaip jaukų, gražų pirmosios meilės laišką - naiviai išmintingą, nes tas jausmas visada pro bet kokias gyvenimo praktikos bjaurastis švyti kaip brangakmenis, padedantis jei ne pakilti iš kokios gyvenimo klampynės, tai nors guostis, kad ne visada buvo taip. Pirmąkart pajustas vyro ir moters traukos laukas yra tai, ką pamato "Valentinos" Antanas, prisiminęs kadaise sutiktą mergaitę rausva suknele, ties krūtine laikančia sugniaužtą nosinuką..."

Mano nuomonė apie šią knygą : Tiesą sakant, šis romanas buvo knygoje "Linksmam būti yra sunkiausia", tačiau niekaip negalėjau prisiversti skaityti toje knygoje esančių apsakymų... Nors šiaip stengiuosi nenumesti į šalį nepabaigtų knygų, tačiau dar daug ką reikia ir noriu perskaityti, tad iš Antano Vaičiulaičio kūrybos pasitenkinsiu "Valentina". Toks gana glaustas kūrinys, netuščiažodžiaujama, viskas, atrodo, tiesiai ir vietomis gal net kiek paviršutiniškai, tačiau iš tiesų, daug kas nutylima ir tiesiog pasakoma tarp eilučių... Gana liūdnas romanas, su netikėta pabaiga. Asmeniškai man, nepatiko Antano elgesys. Turbūt labiausiai man nepatiko jo nesupratingumas Valentinos atžvilgiu, ypač pačioje pabaigoje... O ten jis buvo labai nenuoširdus. Mąstė ir suprato vieną, o pasielgė priešingai, nes jam atrodė, kad taip reikia...Nors kai suprato klydęs, jau buvo per vėlu... Labai gyvenimiškas, pamokantis kūrinys. Juk labai dažnai mes pasiklystam tarp principų ir širdies balso... Pasirenkam neteisingai ir skaudinam kitus žmones, o kai suvokiam savo klaidas, dažnai, būna tiesiog per vėlu... Šis romanas privertė mane rimtai susimąstyti apie savo elgesį su kitais žmonėmis. Iš gyvenimo grįžtam prie knygos:) Manau, jog Antanas per mažai stengėsi dėl Valentinos...Žinoma, nesakau, kad jis turėjo kalnus versti, ypač pamąsčius apie tuometinę padėtį ir žmonių mąstymą, tačiau vis vien manau, jog jis galėjo labiau pasistengti, ypač todėl, nes daug tikėjosi iš Valentinos... Norėdamas kažką gauti - duok.Tokia va mano nuomonė apie kūrinį, tiksliau, apie Antaną. O jei apie visą kūrinį... Galiu pasakyti, jog jis visai įdomus ir tikrai verta jį perskaityti.

Mano vertinimas : 8/10.

Pieštukas užkliuvo : "Tikras gyvenimas yra tada, kai tau visi uostai atviri, kai nežinai, kur nakvosi, nors kelionės galas aiškus, pragariškai aiškus : visi prie vienų vartų atsidursim. Bet kelionėje duokim sau truputį laisvės ir netikėtumo."

"Kartais vienatvė slegia sunkiau už akmenį."

"Kiekviena laimė turi pavojų."


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą