2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Poezija

Mano nuomonė apie šią knygą: Seniai beskaičiau Jono Meko kūrybą, tad pasaulinės poezijos dienos proga (kovo 21 d.) pamaniau, paskaitysiu Jo poeziją...Ir ką gi. Tikrai nenusivyliau dieną skyrusi šiai poezijai. Knyga "Poezija" sudaryta iš keturių poezijos rinkinių: "Semeniškių idilės", "Gėlių kalbėjimas", "Pavieniai žodžiai" ir "Einu aš vienas". "Semeniškių idilės" turbūt, patiko mažiausiai, kadangi visa tai, deja, man tolima ir ne itin pažįstama, tačiau kiti rinkiniai palietė širdį ir daugelis eilėraščių tikrai keliaus į mano užrašus. Tokie artimi...Ypač tas vienatvės jausmas...Toks išjaustas eilėraščiuose ir toks man pačiai pažįstamas. Prisiminiau, kodėl šitaip mėgstu Jono Meko kūrybą. Ji tiesiog tikra ir nuoširdi. Paliečianti sielą. Kaip ten sakoma: "Kas iš širdies, tas širdį ir pasiekia." Manau, ši mintis kaip tik ir apibūdina šiuos eilėraščius. Pasiekė.

Mano vertinimas : 8/10.

Mano pieštukas užkliuvo:
Iš rinkinio "Gėlių kalbėjimas"

3

IR KAKLO linijos,
pečių nutekėjimas,
kaip ratas
to paties derinio,

kaip smakro,
nosies šnervių apvalumas,
ar rankos.

Tegu mano širdis
kaip žodžiai,
dainuos tavo rankas
ir veidus,
tavo akis - -

tavo grožį geliantį.

Iš "Pavieniai žodžiai" :

2

Ir
vėl
lyja
lietus.


guliu
taip
ir
klausaus,

kaip
lietaus
lašai
plyšta

ant
kiemo,

lyg
tai
lytų
į
pat
sielą.

Iš rinkinio "Einu aš vienas" :

*

Meilė gyveno, numirė.
Meilę palaidojo, pakasė.
Uždėjo ant akmenio numerį
ir užrašė:
Nežinomo Kareivio Kapas.

1 komentaras: