2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Paštas

Knygos aprašymas: „Paštas“ – pirmasis vieno garsiausių amerikiečių literatūrinio undergraundo autorių romanas. Autoriaus alter ego – Henris Činaskis, pašto tarnautojas, girtuoklis, lošėjas, mergišius, atsiskyrėlis. Šiame romane Amerikos tikrovė – atvira ir negailestinga: nutriušusių barų, darbininkų, kekšių, latrų ir visokio plauko nevykėlių pasaulis. Didžiulės emocinės jėgos ir juodojo humoro kupiname pasakojime autorius tampa visų „vienišių, pasiklydusiųjų ir silpnųjų“ balsu. Jis iki šiol ne itin mėgstamas JAV, bet Europoje jo kūryba tebeleidžiama didžiuliais tiražais. Pasak leidėjo Johno Martino, „Bukowskis nėra dar vienas nepavojingas rašytojas, negalintis nieko pakeisti jūsų gyvenime. Jis valdingas, jis meta iššūkį. Jis nuolat šliūkšteli šalto vandens stiklinę jums į veidą ir reikalauja, kad jūs pagalvotumėte kas esate, ir ko vertas jūsų gyvenimas“.

Mano nuomonė apie šią knygą: Ir pagaliau, šviežiausiais šiandienos ispūdžiais apipintas "Paštas". Ir vėl dvejopas mintis sukėlęs Bukowskis. Kartais ir susimąstau. Štai yra Bukowskis, toks mylimas mano pažįstamų tarpe rašytojas ir pati jį įsimylėjus, bet už ką? Jūs kartais apie tai nesusimąstote? Rodos, sėdėjo sau girtuoklis, plempė alų ar viskį ir parašė knygą. (Romaną, apsakymų rinkinį ar poezijos). Ir ką? Rašo sau žmogelis savo lovos nuotykius, nykios kasdienybės pilkumas ir gėrimų kasvakar kiekį. Juk kiekvienas taip galėtų, juk tokių pilna. Bet ne. Nežinau kito tokio alkoholiko kaip Bukowskis. Juk Bukowskis, kaip knygoje rašoma: "O ryte vėl išaušo rytas, ir aš vis dar buvau gyvas. "O kodėl man neparašius romano?" - pamaniau. Ir parašiau." Tai štai, sėdėjo tikriausiai pagirių kankinamas, ėmė ir parašė romaną ir ką tu jam. Ir vis tiek, kuo daugiau mąstau apie tai, tuo labiau žaviuosi šiuo chuliganu. Gaila, deja, mirusiu vos man gimus. Ir kaskart man vis maloniau skaityti apie tikrą, neišgalvotą gyvenimą, apie pasileidusias moteris, apie alkoholiko pamąstymus, apie ŽMOGIŠKĄ nuovargį po darbo pašte. Jautiesi, lyg pagaliau rankose laikytum tikrą, nepagražintą, apsitrynusį daiktą. Mintyse kartu geri, kartu nužiūrinėji tas moteris ir kartu su jomis po trumpo laiko drauge, atsisveikini, tada vėl geri, tada kartu dirbi pašte, ar statai už žirgą lenktynėse. Be jokių skrupulų, be jokių abejonių, viską darai kartu ir tikrai. Skaitai ir gyveni prišnerkštoje "landynėje", kur mėtosi buteliai ir, tikiu, prirašyti lapai. Ir tai viena geriausių skaitytų Bukowskio knygų. Ir kaip galima jo nemylėti? Išties.

Mano vertinimas: 8/10.

Mano pieštukas užkliuvo:

"Moterys sukurtos kentėti, tad nieko nuostabaus, jei jos reikalauja nuolatinių meilės prisipažinimų."



1 komentaras:

  1. rekomenduoju Jerzy Pilch "Stiprusis angelas": http://arsonistsprayers.wordpress.com/2010/07/26/visos-skalbimo-masinos-pasaulyje-2/

    AtsakytiPanaikinti