Norvegų giria

Knygos aprašymas : "Šis romanas Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus Haruki Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“. „Norvegų giria“ nuo kitų Murakami romanų skiriasi realistinėmis pasakojimo intonacijomis: Toru Vatanabė mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje. Tada iš gyvenimo pasitraukė jo geriausias draugas Kidzukis, o Naoko tapo svarbiausiu žmogumi jo gyvenime, į kurį veržte įsiveržė ir Midori... „Norvegų girioje“ persipina meilės ir savižudybės istorijų gijos. Skaitytoją užliejanti Toru gyvenimo tėkmė – rami lyg upė ir gili it giria. "

Mano nuomonė apie šią knygą: Labai jaukus pasakojimas. Galbūt kiek keistoka knygą apibūdinti žodžiu "jaukus", bet, man regis, šįkart jis labiausiai čia tinka. Skaitai ir taip jauku, taip šilta pasidaro... Įsilieji į tą pasakojimą ir tiesiog sklendi. Liūdesio daug. Mirties taip pat. Bet vis tiek jauku. Perskaičius taip ir susimąstai apie tai, koks gyvenimas trapus. Kokia trapi meilė ar draugystė prieš mirtį. Kokie žmonės kartais būna nelaimingi... Ir galiausiai apie tai, kaip norėtųsi pakliūti į tą utopišką stovyklą kalnuose. Drįsčiau teigti, kad čia viena jaukiausių H. Murakami'o knygų. Be galo žmogiška ir sentimentali. Gal šiek tiek pasigedau man labiau pažįstamo H. Murakami'o, bet...Nenusivyliau ir šįkart.

Mano vertinimas: 8/10.

Būties erozija.

Knygos aprašymas : "JAV gyvenusio lietuvių poeto Alfonso Nykos-Niliūno poezijos knyga, sudaryta iš 1937-1984 m. parašytų eilėraščių. A.Nyka-Niliūnas emigracijoje yra išleidęs „Praradimo simfonijas“ (1946), „Orfėjaus medį“ (1953), „Balandžio vigiliją“ (1957), „Vyno stebuklą“ (1974), „Žiemos teologiją“ (1985). Ankstyvojoje lyrikoje vyrauja palikto gimtojo krašto vaizdiniai, vėlesnėje – jaučiama moderniosios Vakarų poezijos įtaka. "

Mano nuomonė apie šią knygą: Mėgstu Alfonso Nykos-Niliūno kūrybą. Ji tokia savotiška. Turbūt ne viena Jo parašyta eilutė susmigo tiesiai širdin ir norisi vis pacituoti... Skaityti Nykos-Niliūno kūrybą yra kartu ir iššūkis, tai vienas iš tų atvejų, kai poetas yra labai išsilavinęs žmogus. Ne viską taip lengva suprasti, reikia atitinkamų žinių. Na, žinoma, neapsieita ir be ilgesio gimtinei. Ir be meilės. Ir apskritai, savęs ieškojimų. Na, rodos, poezija be šių elementų nebūtų poezija... :)

Mano vertinimas : 7/10.

Mano pieštukas užkliuvo (Arba į mano užrašus nukeliavo...) :

"Jis keikė visa, ką mylėjo."

"La Baigneuse"

Kai didelės ir mažos žvaigždės spindi
Ir gundo klysti per naktis toli,
Mergaitė, kojas plaudama, sumindo
Mėnulį ežero dugne, smėly.

Ir brenda, mylimojo nesulaukus,
Žvaigždynais vasaros nakties keistos.
Planetos krinta į melsvus jos plaukus,
Sietyns brolelis šviečia ant kaktos.

Iš "Rudens elegija":

Ir tada aš sakau: mes esame rudenio liūtys;
Liūtys - mūsų namai, kūnas ir kraujas - lietus.

"Būties legenda"

Mūsų buvimas
Sukuria laiką.
Bet negali sukurti
Erdvės.

Mūsų nebuvimas
Nužudo laiką.
Net nenužudo
Erdvės.

Atsiskyrimo skausmas
Didesnis
Už laiką ir už erdvę:
Mirtis.

Jūra vandenynas

Knygos aprašymas :" „Almajerio” užeiga. Priešais ją plyti jūra. Amžina jūra – audrojanti, gydanti, žudanti. Pasakojanti istorijas. Dailininkas, sūriu jūros vandeniu tapantis baltas drobes. Įsimylėjęs mokslininkas, niekaip negalintis užbaigti ribų enciklopedijos. Nuostabaus grožio moteris, serganti neištikimybe. Tėvas Pliušas su savo maldomis. Elizevina, trapi mergaitė, vieną naktį be jokios baimės tampanti moterimi, ir vyras, perplaukęs visus vandenynus, kurio akys lyg medžioklėn išėjusio žvėries...
Šis romanas – meilės ir keršto, vienatvės ir vilties istorijos. Šimtai būdų gyventi ir mirti. Klausydamasis tų istorijų, nuolat girdi jūros ošimą."

Mano nuomonė apie šią knygą: Visai neseniai, gal prieš kelias minutes, užverčiau paskutinį šios knygos puslapį ir vis dar jaučiuosi it gavus per galvą.Ir negaliu suprasti, čia gerąja prasme ar ne. Skaitant vis neapleido mintis : "Ir iš kur rašytojas turi tiek fantazijos?" Manding, ji neišsemiama. Prisipažinsiu, kartais tos fantazijos per daug. Kartais erzina pasikartojimai. Kartais per daug keisto naivumo. Bet, kita vertus, tai labai graži knyga. Kai perskaičiau visą, vis dar jaučiuosi taip lyg iš batų reiktų kratyti smėlį, o rūbai kvepėtų jūra... Turbūt neįmanoma apibūdinti šios knygos. Įmanoma tik pažvelgti iš įvairių pusių ar kampų, bet pažvelgti tik viena puse - niekaip. Ją tiesiog privalu perskaityti ir pajusti JŪRĄ visai kitaip, nei jaučia žmonės, važiuojantys prie jos pasideginti, net nesusimąstydami apie tai, kokia ji galinga! Kiek ten visko slypi. Jūra - nežinomybė. Tik ta nežinomybė slepia begales istorijų, apie kurias, kartais taip malonu susimąstyti...

Mano vertinimas : 8/10.

Mano pieštukas užkliuvo : "Gamta stulbinamai tobula, ir taip yra dėl ribų sumos. Gamta yra tobula todėl, kad nėra begalinė."

"...kaip būtų gražu, jei į kiekvieną mūsų laukiančią jūrą tekėtų mums skirta upė."

"- Kartais svarstau, ko mes vis laukiame.
Tyla.
- Kad būtų per vėlu, madam."

Žodžiai

Knygos aprašymas : "J.-P. Sartre'o figūra pokario intelektualinio gyvenimo istorijoje užima centrinę vietą. Filosofas, dramaturgas, politinis teoretikas ir ramybės drumstėjas Sartre'as daugiau, nei kas kitas, prisidėjo prie šiuolaikinio mąstymo formavimosi. Galima sakyti, kad jo iškelti klausimai pasirodė esą svarbesni už atsakymus, kuriais buvo bandoma į juos atsakyti."

Mano nuomonė apie šią knygą: Tai antroji Sartre'o knyga, kurią skaičiau ir laikau Sartre'ą nuostabiu atradimu. Negaliu Jo skaityti atsipalaidavus, visuomet reikia pertraukos. Dienos ar kelių minučių, bet reikia. Kartais būna tokių malonių knygų, kurias norisi taupyti, neperskaityti vienu prisėdimu, nes atrodo, kad tokiu būdu ta knyga praras savo žavesį. "Žodžiai" - tai knyga apie egzistencialisto Jean-Paul Sartre'o vaikystę. Apie Jo ieškojimus, atradimus, pamąstymus, artumą su mama. Pastaruoju metu dažnai susimąstau apie tai, kaip asmenybės formavimuisi daro didžiulę įtaką aplinka, kurioje žmogus auga, ypač, kurioje praleidžia vaikystę. Šiuo atveju, Sartre'o likimas buvo aiškus jau vaikystėje - jis rašys.Ir rašė. Skaitant labiausiai stebino berniuko mintys apie mirtį. Dievaiži, aštuonerių metų tikrai apie mirtį nemąsčiau. Galiausiai ją supratau ir paliečiau savomis rankomis gal kokių 12 metų. Tada suvokiau, kad mirtis, pirmiausia yra šaltis... Negaliu nepasakyti, jog "Žodžiai" išties, įkvepianti knyga.Taip ir norisi pagaliau paimti rašiklį į rankas ir rašyti. Nors ką. Nors kam.Puiki puikaus autoriaus knyga.

Mano vertinimas : 9/10.

Mano pieštukas užkliuvo : "...mirti - tai pasiekti aukščiausią beprotybės laipsnį ir joje prasmegti."

"...kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis."

"Jei nepasiekiamą amžinąją laimę padėsiu į butaforijos sandėlį, kas man beliks? Visavertis žmogus, sudarytas iš visų žmonių, yra vertas jų visų, o bet kuris jų vertas jo."

vėžio atogrąža

Knygos aprašymas: "Pirmasis Henry Millerio romanas „Vėžio atogrąža“ buvo išleistas 1934 m. Paryžiuje, apkaltinas nepadorumu ir iškart uždraustas rašytojo tėvynėje JAV ir Anglijoje. Samuelis Beckettas romano pasirodymą pavadino „monumentaliu šiuolaikinio literatūrinio gyvenimo įvykiu“.

Skurstantis ir nepripažintas rašytojas trečiajame dešimtmetyje atvyksta į Paryžių ir neria tiesiai į Paryžiaus bohemos dugną. Amerikoje lieka nenusisekęs šeimyninis gyvenimas, nepavykusi karjera, o čia tarp Montparnasso prostitučių, sutenerių, skurstančių rašytojų ir dailininkų, verda naujas gyvenimas...

„Vėžio atogrąža“ – ekstravagantiškas himnas neprilygstamam seksualumo, jausmo ir laisvės pasauliui. Anot Normano Mailerio, vienas iš dešimties ar dvidešimties reikšmingiausių XX a. romanų, pradėjęs XX a. literatūros išsilaisvinimo procesą ir visiems laikams pakeitęs amerikiečių literatūrą."

Mano nuomonė apie šią knygą : Tiesą pasakius, nusivyliau. Nežinau ko tikėjausi iš šitos knygos, bet žinau tik tiek, kad kankinausi skaitydama, ne kartą pasimečiau, pamiršdavau ką skaičiau... Ir apskritai, turėjau verste versti save skaityti. Na, taip, galbūt XXa. tai ir buvo kažkas tokio ypatingo, šokiruojančio ar panašiai, tačiau dabar manęs nė kiek nenustebino ir, tiesa, nesudomino. Nuobodžiavau ir labai džiaugiausi, kai pagaliau prisiverčiau ją perskaityti iki galo. Nors nieko nepaliko. Praėjus kelioms dienoms, sunkiai sekasi atgaminti mintyse apie ką ji buvo.

Mano vertinimas : 4/10

Mėnulio vaikai

Knygos aprašymas : "Antroji autorės knyga. Pagrindiniai romano veikėjai - Gediminas ir Anita - ieško savo vietos pasaulyje. Nuošalyje lieka daiktai ir pinigai, madingos pramogos, tai kas šiaip jau laikoma kone pagrindiniais jaunimo gyvenimo komponentais. J.Ivanauskaitė mėgina parodyti visas jauno žmogaus gyvenimo puses - tiek teigiamas, tiek klaidingas. Jaunuolis pats turi pažinti gyvenimą, pajusti tikrąsias jo vertybes."

Mano nuomonė apie šią knygą : Šią knygą skaičiau trečią kartą. Pati nežinau kodėl. Pirmąkart perskaičius (14 metų) nieko nesupratau, pasirodė visiška nesąmonė. Perskaičius antrąkart (kokių 16) maniau, kad tai kažkas...nuostabaus! Tačiau taip ir neįsiminė, tad nusprendžiau paskaityti dabar... Dabar, deja, jau nebealpstu dėl Jurgos Ivanauskatės kūrybos, kaip tada, kai man buvo 16... Labai nuo to nutolau, radau kitų autorių, kurie mane labiau užpildo. "Mėnulio vaikai" nesiginčysiu, mistiška, savotiškai įdomi ir gal poetiška knyga. Bet negaliu ir nepastebėti lėkštumo(ypač knygos pradžioje), perdėto nerealumo. Viena vertus, taip ir norisi tikėti nuostabių dalykų egzistavimu, tačiau kita vertus, nebeturiu to naivumo tiek, kad galėčiau itin tuo tikėti... Mistika, neįprasta meilė (nors...gal dar ir galėtų dėl šito ginčytis), išskirtiniai veikėjų charakteriai yra šios knygos didžiausi pliusai. Ir nors naivumo trūkumas darė atitinkamą poveikį, vis vien šioje istorijoje radau kažką pažįstamo, kas labiausiai ir traukė. Nemanau, kad ilgai prisiminsiu šią knygą. Kas žino, gal dar kada ją skaitysiu, nes visai pamiršiu apie ką ji buvo, tačiau tai tikrai nėra prasčiausia mano skaityta knyga. Tiesiog, laikui bėgant keičiasi požiūris, keičiasi skaitytojas...

Mano vertinimas : 6/10.

Mano pieštukas užkliuvo : "...praeitis išnyko, dabarties vietoj žiojėjo tuštuma, ateities - neįsivaizdavau."

"Kartais aš pradėdavau savęs nekęst už tą prakeiktą gyvenimą sapnuose ir sapnuojant, svajojant, laukime, ilgėjimesi, be realybės pojūčio, ne ČIA, ne DABAR. Nemokėjau ir nemoku įsisąmonint, pasidžiaugt, pasimėgaut dalykais, kuriems paprastai yra klijuojamos etiketės "svajonių išsipildymas" arba "kaip sapne."

Kambarys

Knygos aprašymas : "Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti. Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio Varnelio. Poeto vieta nebūtinai tik tarp poetų. Gali būti, kad taip sakau paveikta įspūdingos knygos – Antano A. Jonyno rinktinės „Sentimentalus romansas“, 2009 išleistos „Tyto albos“ (dailininkė Sigutė Chlebinskaitė), kur Kazio Varnelio darbai išnyksta kaip „iliustracijos“ ir atgimsta kaip linijų poezija. Bet ne apie tai. Apie naują Antano A. Jonyno rinkinį „Kambarys“... Tikrų poetų nesame pertekę, nors kartais gal atrodo ir kitaip. Sunku kartoti, bet reikia: tai gerų, skaidraus intelekto ir netikėtų dvasinių pagavų eilėraščių knyga. "

Mano nuomonė apie šią knygą : Perskaičiau per porą valandų su didžiuliu pasimėgavimu! Tokie savi savi ir jaukūs eilėraščiai... Pastaruoju metu pradėjau labai vertinti ir skaityti Antano A. Jonyno poeziją. Ir visomis prasmėmis randu būtent tai, ko mano sielai ir reikia. Labai daug ramybės, jaukumo, šviesos. Puikūs eilėraščiai. Daugiau neturiu ką ir pridurti.

Mano vertinimas : 9,5/10

Mano pieštukas užkliuvo :

**

Saulė kyla staiga
spinduliai lūžinėdami
kliūva už stogo turėklų
viskas truputėlį gražiau
negu iš tikrųjų
bet iš tikrųjų
viskas dar truputėlį gražiau

"Kambarys"

Šitame kambary mano tėvynė
nes čia su tavim aš užmiegu

raktai kabo ant durų
tyli radijo taškas

su visais kadriliais ir polkom

šitame kambary mano tėvynė
čia aš galiu ir numirti

tu lanksti kaip piemens vytelė
kai jis gena bandą į kalnus

liūdna man kai tu išeini
bet tada aš pasiimu knygą

apie mūsų praeitis mūsų daug kartu ištylėta