2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Lolita

Knygos aprašymas : "Garsaus rusų kilmės amerikiečių rašytojo V. Nabokovo (1899-1977) romanas, susilaukęs skandalingo pasisekimo. Tai lyriškas psichologinis pasakojimas apie beprotišką vyriškio aistrą jaunutei mergaitei, peraugusią į tikrą meilę, bet pasibaigusią tragedija."

Mano nuomonė apie šią knygą: Tokią knygą, kaip ši - sunku talpinti į kokius nors rėmus. Sunku ją apibrėžti keliais žodžiais. Sukrečianti? Taip. Paliekanti kažkokį keistą sunkumą viduje? Tikrai taip. Verčianti susimąstyti? Taip! Kažkuomet, prieš metus laiko jau buvau ją paėmus į rankas, perskaičiau gal vos 20 puslapių ir numečiau kažkur į lentyną. Tik visai neseniai, pažiūrėjus (ne itin įdėmiai) filmą, pamaniau, kad noriu perskaityti ir šią knygą. Tad paėmiau ją į rankas vėl. Pirmas įspūdis - nuostabus rašymo stilius, akys slyste slysta eilutėmis. Antrasis įspūdis - Naaaaagi, kada čia kas įvyks. Tie kelionės aprašymai pernelyg detalūs, atima iš knygos pusę jos žavesio. Ir galiausiai perskaičius suvokiau, kokie, visgi, sudėtingi yra žmonės. Metus pirmą žvilgsnį į šią istoriją - puoliau teisti. Tai nenormalu! Pusamžis (galima taip pasakyti?) vyriškis įsižiūri ir, atsiprašant, tvirkina jauną, ką tik pradėjusią bręsti trylikametę...Tai baisu! Tačiau, kai labiau įsigilinau, kai apmąsčiau visus "kodėl taip", arba "kodėl negalėtų būti taip?", padariau išvadą, jog gailėtis reikia ne tik mergaitės, bet ir to vyriškio... Tam vyriškiui reikėjo pagalbos. Jis sirgo. Sirgo prisiminimu. To prisiminimo neišbaigtumu, netektimi. Jis kentėjo. Ir ieškojo kažko, kas galėtų užbaigti tą prisiminimą. Šiuo atveju, jis sutiko Lolitą. Ir tai, deja, baigėsi tikrai tragiškai... Lolita, kaip moteris, asmenybė, suluošinta visam gyvenimui. Suluošinta ne fiziškai, o ne. Dvasiškai. Ir, tiesą pasakius, pabaigoje jos elgesys man net kėlė pyktį. Kad ir kaip ten būtų, džiaugiuosi, jog pagaliau ryžaus perskaityt tą skandalingąją "Lolitą". Ši knyga iš tų, kuri įsirėžia į atmintį. Kažin ar, jei kada kas paklaustų, ar skaičiau "Lolitą", pradėčiau mygti ir bandyčiau prisiminti, kas tai per knyga... Lolita, mano nuomone, vienintelė ir su niekuo nesupainiojama.
P.S. Vis dėlto, peržiūrėjau ir ekranizaciją dar kartą. Šįkart likau sužavėta. Aktorių vaidyba, istorijos perteikimas - viskas man labai patiko. Įtraukiau šį filmą į mėgstamų sąrašą.

Mano vertiniams: 8/10.

Pieštukas užkliuvo : "Dvasiškasis ir kūniškasis pradas susiliejo mūsų meilėje tokia tobula forma, apie kokią nė nesapnuoja šiuolaikiniai į viską paprastai žiūrintys paaugliai, primityvių jausmų ir šabloniškų smegenų."


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą