2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

balta drobulė

Knygos aprašymas : "A. Škėmos (1911-1961) romanas "Balta drobulė" - bene iškiliausias ir žinomiausias jo kūrinys. Pasak H. Radausko, rašytojas "savo veikaluose stengiasi rodyti visą žmogų, su visom jo viršūnėm ir bedugnėm, drįso liesti temas, ligi šiol mūsų literatūroje nutylėtas". Pirmąkart Lietuvoje "Balta drobulė" išspausdinta 1988 m. "Pergalėje"."

Mano nuomonė apie šią knygą : Taip, tai iš dvyliktos klasės privalomų perskaityti literatūros kūrinių sąrašo. Nors norėjau perskaityti jau seniai, bet vis kitos knygos pirmiau patekdavo į mano rankas, tad dabar, kai buvo sąraše, pagaliau ryžausi perskaityti. Žinote tą jausmą, kai pradedi skaityti kokią knygą ir norisi verkti ir/arba šypsotis, nes mintyse sušunki: "Kaip pažįstama! Aš dabar išgyvenu beveik tą patį...ak!"? Tai va, aš taip ir jaučiausi, kai pradėjau skaityti "baltą drobulę". Labai laiku ją paėmiau į rankas, labai. Net pačiai šiek tiek mistiška ir keista atrodo tai, jog vos kas nors įvykdavo mano gyvenime, paėmus šią knygą, perskaitydavau mintį kaip tik man tinkančią tą akimirką. Tai viena iš tų knygų, kurią galėčiau įvardinti kaip geriausią savo draugę. Nors, tiesa, girdėjau nemažai nuomonių tokių, kaip: "Nesąmonė!", "Nieko nesupratau!". O aš supratau. O man sąmonė. O mano širdį pasiekė visu šimtu procentu. Ir manau, jog "balta drobulė" gali patikti tik tiems, kurie yra apsiskaitę, mėgstantys save analizuoti. Visą knygą žavėjausi rašytojo išsilavinimu. Nežinau kada pasieksiu tokį lygį. Ir ar apskritai pasieksiu. "balta drobulė" - knyga kaip tik šiandieninei man.

Mano vertinimas : 10/10

Pieštukas užkliuvo :

"Tu nesi mano mylimoji. Tu esi paklusnus ir dvokiąs siūbavimas. Aš niekinu tavo gyvulišką patrauklumą. Tu esi sumažinta išeinamosios sėdynė. Tu užmiršta. Nors ir stuksenai į duris ir daužei jas kumščiais."

"Aš tik poetas. Ir tu esi medžiaga mano naujiems eilėraščiams."

"Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde. Su akimis ir aplinkos pajutimu. Tenoriu stebėti ir žinoti stebėjimą."

"Aš dažnai norėdavau pravirkti išvydęs žydinčią gėlę; mėnulio žaidimą vandenyje; šviesius plaukus, juos taršė pavasarinis vėjas; norėdavau pravirkti išvydęs zvimbiančią musę."

"Žinau. Ir prieštarauju pats sau. Ir pavydžiu. Ir esu nelogiškas. Teisingai. Aš tyčiojuos. Aš žaviuosi. Geriu, myliu. Nes patinka - gerti, mylėti, tyčiotis. Jei susirasčiau harmoningą tiesą - pralaimėčiau. Ir pralaimėsiu, nesuradęs tiesos."


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą