2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Aistrų pilys

Knygos aprašymas : "Devynioliktojo amžiaus Europos kampelis. Mažas įsivaizduojamas ir tikėtinas miestas. Pono Reilio sapnai ir ponios Reil lūpos. Pirmųjų traukinių pasaka. Vyras, jaučiantis begalybę. Vaikas, ant pečių nešiojantis savo likimą. Crystal Palace - milžiniško stiklo statinio - kerai. Tai knyga, grąžinanti malonumą klausytis Didžiųjų Pasakojimų ir tikėjimą, kad juos dar galima pasakoti. Romanas, kuriuo 1991 metais debiutavo Alessandro Baricco."

Mano nuomonė apie šią knygą : Nežinau, kas su manimi darosi, bet kuo toliau, tuo vis labiau nusiviliu Baricco. Pirma knyga, kurią perskaičiau buvo "Be kraujo" ir ji mane, išties, sužavėjo, užbūrė. O "City" ir "Aistrų pilys" nepaliko labai jau gero įspūdžio. Tiesa, man patinka tie sukuriami labai savotiški pasauliai jo knygose, nerealios detalės, kurios, tarytum, parodo, jog galima pažvelgt į aplinką daug giliau. "Aistrų pilys" sužavėjo tuo nuo realybės atitrūkusiu miesteliu, tais įdomiais žmonių charakteriais. Labiausiai mane sužavėjo ponia Reil ir aprašomos jos lūpos, žinoma. Rodos, skaitai ir galvoji, kad tai panašu į pasaką. Tik pasaką, skirtą suaugusiems. Bet... Vis tiek kažko trūko. O gal kažko per daug...

Mano vertinimas : 7/10.

Pieštukas užkliuvo : "Nes taip gyvenimas tave apmauna. Nustveria, kol tavo siela dar apsnūdusi, ir pasėja tavyje vaizdą, kvapą, garsą, kurio jau niekad neatsikratysi. Tai ir yra laimė. Bet supranti tai paskui, kai būna jau per vėlu. Ir jau esi amžinas tremtinys per tūkstančius kilometrų, nuo to vaizdo, garso, kvapo. Atsidavęs likimo valiai."

"Trejus metus ji gyveno susituokusi su knyga. Pasitaiko ir keistesnių santuokų."


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą