2015 m. balandžio 3 d., penktadienis

Kai Nyčė verkė.

Knygos aprašymas: "Frydrichas Nyčė ir Jozefas Brojeris niekada nebuvo susitikę. Ir, žinoma, psichoterapija atsirado ne iš jų pokalbių. Tačiau pagrindinių veikėjų gyvenimas grįstas faktais, o svarbiausi romano dėmenys: Brojerio dvasinės kančios, Nyčės neviltis, Ana O., Lu Solomė, Froido santykiai su Brojeriu, gimstanti psichoterapija – tikrai buvo 1882 metų istorija."

Mano nuomonė apie šią knygą: Pirmoji pažintis su šiuo rašytoju, ir spėju, paskutinė. Visą knygą nuobodžiavau, norėjau ją greičiau perskaityti tik dėl to, kad galėčiau į rankas paimti kitą. Neįdomūs, ištęsti pokalbiai, aptarinėjami jau net ir įgrisę klausimai. Šios knygos Nyčė pasirodė itin arogantiškas, silpnas žmogus. Gydytojas Brojeris - taip pat silpnavalis, kuriam apsuka galvą keistoji pacientė Berta. Lu Salomė - dar viena arogantiška koketė. Nė vienas knygos veikėjas manęs nesudomino. Dialogai man pasirodė nereikalingai ištęsti, nuobodūs, gvildenantys tą patį per tą patį. Iki šiol keista, kad šią knygą man šitaip rekomendavo, o ją perskaičius pajaučiau tik palengvėjimą, kad pagaliau galiu griebti kitą knygą. Vienas nuobodžiausių skaitinių apskritai.

Mano vertinimas: 4/10.

Mano pieštukas užkliuvo: "Pamąstykite, daktare Brojeri, kodėl visi didieji filosofai yra niūrūs? Pamąstykite, kas yra saugūs, patenkinti, visuomet linksmi? Atsakysiu jums: tik tie, kurių akys apsiblaususios - paprasti žmonės ir vaikai!"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą