2015 m. balandžio 10 d., penktadienis

Kolekcionierius

Knygos aprašymas: "1963 m. išėjęs romanas “Kolekcionierius” tapo bestseleriu, o 1965 m. pagal jį buvo pastatytas Williamo Wylerio filmas.
Meno akademijos studentę Mirandą, kuri įkūnija kūrėjui būtiną vidinę laisvę, emocinį gyvybingumą, pagrobia atsitiktinai praturtėjęs klerkas Frederikas Klegas. Jos sąmonėje Klegas transformuojasi į Kalibatą – bjaurumo ir išsigimimo simbolį. Trys romano dalys – tai dviejų veikėjų pasakojimai apie save, jų vidiniai monnologai, atskleidžiantys dvi diametraliai priešingas gyvenimo pozicijas: Klego egoizmą, vidutiniškumą ir Mirandos dvasinę harmoniją, dorovinę tvirtybę ir intelektą. Nelaisvėje Miranda suvokia gyvenimo, meilės ir neapykantos esmę ir įsitikina, kad didžiausia vertybė – tai gebėjimas giliai jausti ir mylėti gyvenimą..."

Mano nuomonė apie šią knygą: Tai trečioji knyga, skaityta su skaitytojų klubu. Išties, puikus romanas, sukėlęs dviprasmiškus jausmus ir labai daug įvairiausių minčių. Pirmiausia, nesuprantu, kaip Mirandą galima apibūtinti kaip kažkokią atseit intelektualę, aš temačiau tik negudrią, pataikaujančią vyresniam vyrui, mergiščią, kuri neva labai daug nusimano apie meną. Nejaugi? Ar tokio "kreivo, šleivo" paveikslo glostymas ir bučiavimas atrodo kaip intelektualės elgesys? Nemanau. Taip pat, manau, jei ji būtų buvusi tokia protinga ir gudri, būtų sugalvojusi daug išradingesnių būdų pabėgti. Man jos buvo gaila tik iš žmogiškosios pusės. Juk kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę, tad taip ją pagrobti ir uždaryti išties - bjauru ir nesąžininga. Šiuo atveju, pagrobėjas Frederikas man pasirodė daug gudresnis, blaiviai mąstantis vaikinas. Galbūt jis ir neapsimetinėjo išmanąs meną, bet du dalykus išmanė puikiai - drugių kolekcionavimą ir pagrobimo meną, kuris buvo išties kūrybingas ir iki smulkmenų apgalvotas. Dažnai gailėjausi pagrobėjo, baisiausia, kad jis tenorėjo tik būti mylimas ir kurį laiką buvo pasipūtėlės pseudomenininkės auka. Aukos ir "šeimininko" santykis man labai priminė knygą "Lolita", netgi "šeimininkų" mintys vos ne identiškos, nors situacijos ir skiriasi, bet vis dėlto... Nesinori leistis į visiškas smulkmenas ir kalbėt apie pabaigą, juk, vis dėlto, gal dar kas neskaitęs ir norės perskaityti. Tiesiog norisi pasakyti, kad kolekcionierius bet kokiu atveju išlieka kolekcionierium. Manau, tai viena tų knygų, kurią reikia perskaityti tikram skaitytojui.

Mano vertinimas: 8,5/10.

Mano pieštukas užkliuvo: "-Mes buvom nuogi vienas priešais kitą. Mes negalim būti dar labiau vienas nuo kito nutolę."

Knyga: Iš bibliotekos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą