2015 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

451 Farenheito

Knygos aprašymas: "...temperatūra, kurioje užsiliepsnoja ir ima degti popierius

Sistema paprasta, kiekvienam suprantama: knygas reikia deginti, leisti pelenais drauge su namais, kuriuose jos slepiamos...

Gajus Montegas dešimt metų dirbo gaisrininku ir mėgo savo darbą: be galo žavėjo vidurnakčio reidai ir kėlė dvasią oranžinės gaisro liepsnos. Bet kartą jis sutiko septyniolikmetę mergaitę, kuri papasakojo apie praeitį, kai žmonės nebijoję... Paskui jis sutiko profesorių, kantriai laukiantį tokių laikų, kai žmonės pradės mąstyti. Ir staiga Gajus Montegas suvokė, ką jis būtinai turįs padaryti..."

Mano nuomonė apie šią knygą: Pirmiausia, noriu pasidžiaugti, kad idėja įkurti skaitytojų klubą tapo realybe! "451 Farenheito" tapo pirmąja mėnesio knyga, kurią skaitėme. Man ši knyga paliko ypatingą įspūdį. Labai mėgstu Ray Bradbury knygas ir jo iškeliamas vertybes. Tai buvo trečioji šio autoriaus knyga, kurią teko skaityti. Šiaip nesu didelė fantastikos gerbėja (išskyrus kelis mane tikrai sudominusius kūrinius), tačiau šioje knygoje nebuvo peržengtos tos ribos, kai mane jau fantastika erzina. Knygos laikas - ateitis. Tokia ateitis, kai gyvenimas tampa ne spalvingesnis, o atvirkščiai - praranda visą žavesį. Ugniagesiai nebegesina gaisro, o jį sukelia, knygos yra ne skaitomos, o deginamos, nes jas turėti yra nusikaltimas. Ir nevalia pakliūti gaisrininkams į akiratį, nes kitaip sudegsi kartu su savo užgyventu turtu bei knygomis arba tau įgels šuo robotas. Vertybių nebelieka, moterys nebemoka mylėti, jos tik užsidaro tarp keturių sienų, kuriose įmontuoti televizoriai su pseudošeimomis. Kai vaikai nekenčia savo tėvų ir tėvai nekenčia atžalų. Kai vyrai tampa reikalingi tik tam, kad uždirbtų dar vienai televizinei sienai. Ir kuo galiausiai baigiasi bandymas visam tam pasipriešinti? Rekomenduoju perskaityti knygą. :) Jeigu viską atskleisiu, manau, bus nebeįdomu. Su skaitytojų klubu žiūrėjome ir šios knygos ekranizaciją. Žinoma, daug kas neatitinka, šuns roboto nepamatėme, tačiau skaniai pasijuokėme iš tuometinių efektų. (Vis dėlto, filmas 1966m.) Taigi išvada: knygas skaityti reikia.

Mano vertinimas: 9/10


Mano pieštukas užkliuvo:

" - Tačiau labiausiai, - kalbėjo ji, - man patinka stebėti žmones. Kartais kiaurą dieną važinėju metro, žiūriu į juos ir klausausi jų. Tiesiog bandau įsivaizduoti, kas jie, ko jie nori ir kur važiuoja."

"Rijau jas kaip salotas, knyga buvo mano sumuštinis pietums, priešpiečiai, užkandis ir vakarienė. Plėšiau lapus, kramčiau juos su druska, gardžiuodamasis nirau į jas, graužiau viršelius, varčiau skyrius liežuviu! Tuzinus, šimtus, milijardus knygų."

"Taigi dabar suprantate, kodėl knygos nekenčiamos ir kodėl jų bijoma? Jos rodo poras gyvenimo veide. Norintys patogiai gyventi geidžia matyti tik vaškinius mėnuliškus veidus, be porų, be plaukų, be išraiškos."



Ir keletas akimirkų iš kuklaus, pirmojo skaitytojų klubo susitikimo:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą