2015 m. kovo 22 d., sekmadienis

Šiaurės sachara.

Knygos aprašymas: "Romanas „Šiaurės Sachara“ – kūrinys apie XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto šviesuomenės gyvenimą. Pagrindinis veikėjas Martynas Lukeitas, lietuvaitės Urtės ir prancūzų belaisvio karininko Mišelio Benua sūnus, – talentingas dailininkas impresionistas.

Tuo laiku Nida, kurioje vyksta didžioji dalis romano veiksmo, buvo tapusi intelektualų ir menininkų susibūrimo vieta. Rašytojas pasakoja apie garsųjį Nidos „tapytojų rojų“, klestėjusį iki pat 1945 metų sovietų okupacijos. Čia, nuošaliau nuo didžiojo pasaulio, verda gyvenimas – mezgamos pažintys, gimsta meilė, netyla kūrybiniai ginčai. Bet veiksmo erdvė neapsiriboja pajūrio kraštu – nusikeliama ir į Europą, į Paryžių. O per vienišiaus menininko Martyno Lukeito gyvenimą parodomi ir tuo laiku pasaulį sukrėtę įvykiai."

Mano nuomonė apie šią knygą: Pirmieji šios knygos puslapiai slinko lėtai, buvo šiek tiek nuobodu, tačiau paskui, peržengus kažkur 100-ajį puslapį ši istorija tiesiog užvaldė. Akimirkomis, kai negalėdavau skaityti, galvodavau, kas gi ten toliau dėjosi. Su kuo ta Urtė, ką tas Ansas. Ilgai spėlioti nereikėjo, kadangi knygą perskaičiau gana greitai, ypač kelionių traukiniu metu. Tai knyga, pažadinanti troškimą pasidomėti Kuršių nerija, radus proga būtinai pakeliauti aplinkui. Tai istorija apie dviejų kartų likimus, apie meilę, mirtį, vienatvę. Būtent vienatvės turbūt ir buvo daugiausia. Seniai beskaičiau tokį romaną, kurį užvertus, keletą dienų jausčiausi lyg nesava, vis norėčiau vėl atsiversti tą knygą. Dabar paskaitų metu, išgirdusi "Kuršių nerija" iškart prisimenu šį romaną ir manau, prisiminsiu jį dar ilgai.

Mano vertinimas: 8/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą