Mano nuomonė apie šią knygą : Pamenu, visai netikėtai su draugu nuėję į Norfą, pamatėme sukrautas krūvas knygų labai viliojančiomis kainomis. Ką gi, tai pamačiusi tuoj puoliau ieškoti kažko sau. Taip užkliuvo "Tarp meilės ir tragedijos Merlina Monro" plona knygutė. Pagalvojau, jog mėgstu Marilyn Monroe, tačiau labai mažai žinau apie jos gyvenimą, tad būtų visai įdomu pasiskaitinėti. Parsinešiau ir nugrūdau į lentyną. Tai tikrai nebuvo svarbiausias skaitinys... Tačiau, vakar pažiūrėjus filmą "My week with Marilyn" prisiminiau, kad turiu tą knygutę. Susidomėjimui neišblėsus ir perskaičiau. Niekada nemaniau, kad ta žavi, iš pirmo žvilgsnio, laiminga ir švytinti blondinė galėjo gyventi tokį...tragišką gyvenimą. Nemylima, paliekama, kenčianti, gerianti begales vaistų, alkoholio... Iš vienos pusės pažvelgus, tai visai ne naujiena. Spindinti žvaigždutė iš tiesų nėra laiminga, keičia vyrus kaip kojines, prasimuša kelią būdama daugelio įtakingų vyrų meiluže, geria šampaną, serga depresija... Juk taip atsitinka su daugeliu "žvaigždučių". Tačiau, kita vertus... Susimąsčiau apie tai, kiek žymus žmogus turi vaidinti, kiek mažai natūralumo, tikro ir nuoširdaus džiaugsmo jo gyvenime. Kiek mažai kažko iš tiesų savo... Juk vaikystėje ne vienas esame pasvajoję apie tai, kaip užaugę išgarsėsime. Ypač mergaitės svajoja tapti dainininkėmis, šokėjomis, aktorėmis ir šmėžuoti TV ekranuose, žurnalų viršeliuose... Tačiau, kai paaugęs suvoki, kokia viso to kaina... Ar verta aukoti save? Bent jau aš, taip nemanau. Puiku, jei žmogus sugeba būti įžymiu ir žmogišku, tokiais žaviuosi, tačiau tie, kurie suserga žvaigždžių liga, ištuštėja, apsimetinėja man tikrai nekelia susižavėjimo... O sužinojus apie Marilyn Monroe gyvenimą daugiau, dar nesuvokiu ar labiau ją gerbiu, ar ji man atrodo paprasčiausias moteriškumo pavyzdys ir nieko daugiau... Ši plona (vos 93 psl.) knygutė sukėlė dvejopų minčių ir kol kas, matyt, teks jas susidėlioti... Tačiau neišeina nuneigti, jog M. Monroe išties, išskirtinė asmenybė.

Mano vertinimas : 7/10. (Nors labai sunku vertinti tokias knygas...)
Pieštukas užkliuvo : "Kuomet buvau maža mergaitė, man niekas nesakė, kad esu graži... Vaikams, ypač mergaitėms, reikia nuolat tai kartoti, kad jos gražios ir labai mylimos, net jei taip nėra. Jeigu aš turėsiu mergaitę, aš jai nuolat tai sakysiu ir nepaliksiu jos vienos nė minutę."