Sudie, vasara

Knygos aprašymas :"„Yra vasarų, kurios nenori baigtis“, sako autorius. Nejučia įsitveri tos nuostabios vasariškos nuotaikos, gaubiančios Grintauną, ir nei už ką nenori sutikti, kad viskas eina savo keliu, ir kad ją tuoj pakeis ruduo. Kaip vaikai, kurie jaučia, kad jų vaikystė tuoj baigsis, jų laukia suaugusiųjų gyvenimas, o tada – ir neišvengiama mirtis. R. Bradbury padaro tai, kas atrodo neįmanoma: mirties baimę paverčia gyvenimo išmintimi, liūdesį dėl praeinančios vaikystės – skaidria ir paprasta poezija. „Sudie, vasara“ – gyvenimo džiaugsmas, geltono pienių vyno gurkšnis ir rudens nuojauta, užplūstanti, rotušės aikštėje mušant vidurnaktį."

Mano nuomonė apie šią knygą: "Sudie, vasara" yra knygos "Pienių vynas" dalis. Tiksliau, galima sakyti, tai yra jos tęsinys.Įtraukia ir sužavi taip pat, kaip ir "Pienių vynas". Sunku patikėti iš kur tiek išminties ir tyrumo viename... Senatvė ir vaikystė, besiritanti į paauglystę, šioje knygoje aprašoma labai greta. Senolių išmintis ir supratingumas su vaikišku naivumu...Su tikėjimu, kad galima sustabdyti laiką ir, kad seneliai yra ateiviai iš kitos planetos. Apie laiko tėkmę ir gyvenimo praeinamybę...Nuostabi istorija atsisveikinant su vasara. Paliečia širdį ir verčia susimąstyti apie daugelį svarbiausių dalykų gyvenime...

Mano vertinimas : 10/10

Mano pieštukas užkliuvo: "Yra tokių dienų, kai įkvepi, sulaikai kvapą, ir, rodos, visa žemė apmiršta laukdama. Yra vasarų, kurios nenori baigtis."

"Atsibudau šį rytą ir pasakiau sau: "Čarli, kaip tai puiku - gyventi. Nenustok to daręs!"

"Visada verta žengti žingsnį, netgi kai nenori, - pasakė Blikas. - Netgi kai skauda, kai žiūri į akis mirčiai ir jei išties miršti. Visi, kas juda, laimi. Dar niekas nelaimėjo šachmatų partijos, sėdėdamas ir galvodamas visą gyvenimą, kokį ėjimą padaryti."