„Mergaičių auklėjimas Čekijoje” (1994m.) — pati žinomiausia (kol kas) rašytojo knyga, atspindinti visas jo stiliaus ypatybes: polinkį į literatūriškumą (romanas apie romano rašymą; citatos, mokymas rašyti, svarstymai apie literatūros prasmę), humoro jausmą, paradoksalumą, groteską.
Tai knyga apie šiandieninę Čekiją ir opiausias jos dvasines problemas, apie jauną mokytoją ir seną mokymo sistemą, apie šeimą ir neištikimybę, nesugebėjimą rasti vietos tarp žmonių ir mirtį."
Mano nuomonė apie šią knygą: Tiesą pasakius, nusivyliau. Pati nežinau, ko tikėjausi, bet akivaizdu, jog tikėjausi geresnio pasakojimo. Tai istorija apie mokytojūkštį ir rašytoją,kuriam vietinis verslininkas Kralis pasiūlo mokyti jo dukterį kūrybinio rašymo. Mokytojūkštis sutinka, tačiau paaiškėja, jog jam tenka sunkesnė užduotis - ne tik mokyti merginą, kuri nenori mokytis, bet ir vėl padaryti ją laiminga, nes kažkoks "šiknius" ją įskaudino iki pat širdies gelmių. Žinoma, pradžioje išpaikinta mergiotė spyriojasi, ilgainiui ji tampa ir mokytojūkščio erotinių svajų objektų, o galiausiai... ir meiluže. Siužetas skamba visai neblogai, tačiau skaitant atrodo, jog rašytojas davė išspausdinti paprasčiausią juodraštį, jo net nekoregavęs, ir kažkoks beprotis jį išspausdino. Pilna svetimų citatų, kurios ne visuomet tinka prie autoriaus žodžių ir yra ne vietoje, kažkokios padrikos mintys, keistas skyrių numeravimas. Ir humoras bei pseudoironija, kurie nė kiek nesužavėjo ir net nekėlė šypsnio. Kartais atrodė, kad autorius pats pasiklysta savo rašliavos pievose. Ne man tokia literatūra, ne man. Bent jau džiaugiuosi, kad galiu dar vieną knygą išbraukti iš norimų perskaityti knygų sąrašo. :)
Mano vertinimas: 5/10
Mano pieštukas užkliuvo: "Juk Makmerfis supranta, kad reikia juoktis iš visko, ką skauda, nes tik taip galima išlaikyti pusiausvyrą, tik taip galima išvengti, kad pasaulis neišvestų iš proto."
Knyga: iš bibliotekos
Leidykla, išleidimo metai: Tyto alba, 2001.
