Mažosios moterys

Knygos aprašymas: "Seniai seniai gyveno keturios mergaitės, kurioms nestigo nei valgio, nei gėrimo, nei drabužių, net ir mažučių pramogų. Jos turėjo gerų draugų, o tėvai jas nepaprastai mylėjo, bet joms vis buvo negana. Kartą jos pasiteiravo senutės, ką turėtų daryti, kad taptų laimingos, ir ši atsakė: „Kai būsite kuo nors nepatenkintos, pasvarstykite, kiek jums duota, ir išmokite būti dėkingos už tai.“
Tai istorija apie gerumą ir žmogiškumą, apie kasdienes pastangas išlikti, išmokti, pažinti, suprasti, leidžiančias pasijusti laimingoms – tikroms mažoms moterims."

Mano nuomonė apie šią knygą: Kartais taip būna, kad pavėluoju į traukinį. Ypač į knygišką traukinį. Tik prieš metus pirmąkart perskaičiau "Mažąjį princą", o štai dabar ir "Mažąsias moteris". Skaitydama šią knygą grįžau, jei ne į vaikystę, tai į paauglystę tikrai. Kaip ir paauglystėje, įsitraukusi į tam tikrą knygą, skaitydavau naktimis, taip ir šįkart. Iš pradžių "Mažosios moterys" mane kiek erzino vaikišku naivumu, vertybių brukimu, tačiau paskui įsigyvenau į šią istoriją ir vis laukiau, kas bus toliau. Ši istorija apie keturias seseris - Megę, Džo, Betę ir Eimę. Apie tai, kaip išgyvendamos nepriteklių, jos darbuojasi namie ir padeda vargstančiai mamai, kol tėvas kariauja. Mergaitės mokosi ne tik gaminti ar siūti, jos taip pat mokomos ir svarbiausių vertybių, mokomos mylėti ir užjausti artimus. Na, rodos, iš to amžiaus jau išaugau, kad būčiau mokoma tokių dalykų, tačiau negalėjau nesižavėti tuo kilniaširdiškumu ir atjauta. Nors labiausiai žavėjausi karštakoše, kiek netašyta Džo. Galbūt dėl to, kad iš dalies įžvelgiau panašumų su savimi, o galbūt ir dėl to, kad iš seserų jos charakteris buvo spalvingiausias. Kai vyriausioji - Megė tampa tikra gražuole, pavergiančia vaikinų širdis, Džo, priešingai, ginasi nuo tokių paikysčių, rašo istorijas ir galvoja, jog niekad neįsimylės. Žodžiu, istorija apie šias žavingas sesutes, išties, graži. O dar gražesnė ji tuomet, kai pati esi paauglė ir daug kas dar prieš akis. O mano atveju, skaitai, ir, rodos, norisi pamokyti jas, patarti... :))

Mano vertinimas: 8/10

Knyga: Iš bibliotekos.

Trečio dešimtmečio panelė

Knygos aprašymas: "Laros vaizduotė visada buvo itin laki. Dabar ji svarsto, ar tik nesikrausto iš proto. Pas normalias dvidešimtmetes su trupučiu merginas vaiduokliai nesilanko! Larai pakanka ir savų bėdų. Neseniai įkurta jos kompanija byra, geriausia draugė ir verslo partnerė pabėgo, ją ką tik paliko didžioji gyvenimo meilė... Ir tuomet apsireiškia ji – Laros antros eilės teta iš trečio dešimtmečio. Kad ir kas būtų ši eterinio pavidalo panelė – merginos vaizduotės žaismas, vizija ar astralas – Lara netikėtai įgyja nepakartojamą draugę, kuri iš esmės pakeičia jos tolesnį gyvenimą."

Mano nuomonė apie šią knygą: Seniai beskaičiau kažką tokio malonaus! Nuo pat pirmųjų puslapių iki pabaigos, sunku buvo atsiplėšti nuo šios neįtikėtinos istorijos. Pagrindinė veikėja Lara, tokia tipinė "nevykėlė" gyvenime. Verslą įkuria su egoistiška ir melage savo drauge, vaikinas palieka ir visiškai nusispjauna ant Laros, ji bando jį susigrąžinti, bet bergždžiai. Negana to, numiršta jos teta, kurios gyvenime nėra mačiusi ir yra priversta apsilankyti jos laidotuvėse... Nuo to ir prasideda nuotykiai. Vaiduoklis tampa Laros geriausia drauge ir gyvenimo guru. :))) Žavėjo pagrindinės veikėjos smagi ironija, kartais ir tas jos bejėgiškumas, ne kartą skaitydama šią istoriją, balsu nusijuokiau, tačiau pabaigoje vos nenubraukiau ašaros. Tikrai rekomenduoju šią knygą, norintiems praskaidrinti niūrokus rudens vakarus. Neprašausite, kaip ir aš neprašoviau. Dar laimė nusišypsojo dėl to, kad kaip tik tuo laiku, kai skaičiau šią knygą, keliavau į Londoną, kur ir vyksta knygos veiksmas. Jaučiausi tikrąja šio žodžio prasme, atsidūrusi įvykių viduryje. :) Esu sužavėta, nors ši knyga jau kokius 5-4 metus dūlėjo mano lentynoje ir atrodė pats paskutinis skaitinys, kurį galėčiau paimti į rankas.

Mano vertinimas: 10/10.

Knyga: Iš nuosavos bibliotekos, kažkada kainavusi 10 litų.

Mano pieštukas užkliuvo: "Jeigu gyvenime prieini kryžkelę ir tau reikia gerai apie viską pagalvoti, nerasi geresnės vietos už namus. Nesvarbu, kiek tau metų."



p.s. gal kas pasiūlytumėte kažką panašaus? :)

Petras Kurmelis

Knygos aprašymas: "Petras Kurmelis – darbštus valstietis, mamos prispaustas veda iš išskaičiavimo: ūkiui reikalingas marčios kraitis. Tačiau vedybos laimės neatneša. Savo liūdesį jis skandina degtinėje, nuolat priekaištaudamas mirusiai mamai, kad ji nepatarė geriau ieškoti ne pinigingos, bet mylinčios žmonos…"

Mano nuomonė apie šią knygą: Užėjau vieną dieną Telšiuose į komisą ir pamačiau šią knygą. Tokią seną, su ganėtinai gražiais paveikslėliais, galvoju, juk reikia pasiimti, visgi Žemaitę teko skaityti tik mokykloje, ir tai tik kažkokias nuotrupas. Grįžusi namo iškart pradėjau skaityti, ir perskaičiau per porą vakarų. Labai nustebau dėl to, jog jaučiau malonumą skaitydama Žemaitę! Niekad nebūčiau pagalvojus. Na, mėgstu lietuvių literatūrą, Joną Biliūną skaitau su didžiuliu užsidegimu, Šatrijos Ragana irgi žavėjo, bet, kad galėčiau taip smagiai suskaityti Žemaitės kūrinį, neįsivaizdavau. Taigi, knyga apie tai, kaip Petras, vyras iš stuomens ir iš liemens, vis raginamas draugų ir mirštančios motinos, susiranda žmoną. Nei mielą akiai, nei širdžiai, užtat kraitis geras. Galiausiai Petras pamato, jog žmona didžiausia tinginė, kuri ničnieko neveikia ir negana to, myli kitą vyrioką. Petras pradeda gerti, tokiu būdu malšindamas nuoskaudas. Ir taip iš puikaus vyro nieko gero nebelieka... Moralas tikriausiai tame, kad jausmų klausyti būtina, net jei ir piniginė šaukia alkana. Ši istorija žavėjo vien tuo, jog rasdavau vis vieną, antrą nežinomą žodelį iš senosios lietuvių buities, galima susipažinti su tam tikrais papročiais (nors daugelis jų pažįstami, bet vis dėlto.) Manau, dar kada ją perskaitysiu, vien smagumui.

Mano vertinimas: 8/10.

Knyga: Iš nuosavos bibliotekos, kainavusi 2 eurus.

Sonečka.

Knygos aprašymas:
"Nuo vaikystės Sonečka panyra į literatūrinę nirvaną: Natašos Rostovos kančia iš „Karo ir taikos” Sonečkai yra tikresnė už supančią gūdžią Rusijos pokario tikrovę. Geniali skaitytoja Sonečka sutinka grižusį iš Sibiro tremties, pasaulyje pripažintą rusų dailininką.
Įžymaus ir bohemiško Roberto Viktorovičiaus ir provincijos bibliotininkės Sonečkos gyvenimai susilydo į vieną: Maskva, kur gimsta ir užauga Tania, Roberto Viktorovičiaus senatvė, aplankantis kūrybinis įkvėpimas ir aštuoniolikmetė nimfa Jasia, galiausiai mirtis… bet gyvenimas tęsiasi."

Mano nuomonė apie šią knygą: Vos pradėjus skaityti, apsidžiaugiau, maniau, pagaliau radau tai, ko man reikia! Pradžioje skaitėsi itin maloniai, ypač, kol Sonečka nebuvo praradusi blaivaus skaitytojos proto. O paskui viskas darėsi vis labiau nuspėjama, vis labiau niūru. Iš pradžių mane žavėjusi Sonia, skaitant tapo mano nemėgstamiausiu ir pilkiausiu knygos herojumi. Labai lengvai pasidavė rutinai, lyg ir numetė savo knygas ar svajones, ir tyliai džiaugėsi, jog gali skalbti SAVO VYRO kojines. Pati istorija priminė daugelį sovietmečiu lietuvių parašytų panašaus pobūdžio istorijų. Mergina išteka, ji užspeičiama į kampą, vyras arba nusigeria, arba susiranda meilužę ir jam į visas šeimas, o tuo labiau žmonas, nusispjaut. Nelikau sužavėta šia istorija. Viena iš tų, kai skaitai ir tikiesi, jog tavo gyvenimas niekada nebus toks niūrus.

Mano vertinimas: 5/10.

Knyga: Iš nuosavos bibliotekos. Kainavo viso labo 1 eurą.