Mano nuomonė apie šią knygą: Užėjau vieną dieną Telšiuose į komisą ir pamačiau šią knygą. Tokią seną, su ganėtinai gražiais paveikslėliais, galvoju, juk reikia pasiimti, visgi Žemaitę teko skaityti tik mokykloje, ir tai tik kažkokias nuotrupas. Grįžusi namo iškart pradėjau skaityti, ir perskaičiau per porą vakarų. Labai nustebau dėl to, jog jaučiau malonumą skaitydama Žemaitę! Niekad nebūčiau pagalvojus. Na, mėgstu lietuvių literatūrą, Joną Biliūną skaitau su didžiuliu užsidegimu, Šatrijos Ragana irgi žavėjo, bet, kad galėčiau taip smagiai suskaityti Žemaitės kūrinį, neįsivaizdavau. Taigi, knyga apie tai, kaip Petras, vyras iš stuomens ir iš liemens, vis raginamas draugų ir mirštančios motinos, susiranda žmoną. Nei mielą akiai, nei širdžiai, užtat kraitis geras. Galiausiai Petras pamato, jog žmona didžiausia tinginė, kuri ničnieko neveikia ir negana to, myli kitą vyrioką. Petras pradeda gerti, tokiu būdu malšindamas nuoskaudas. Ir taip iš puikaus vyro nieko gero nebelieka... Moralas tikriausiai tame, kad jausmų klausyti būtina, net jei ir piniginė šaukia alkana. Ši istorija žavėjo vien tuo, jog rasdavau vis vieną, antrą nežinomą žodelį iš senosios lietuvių buities, galima susipažinti su tam tikrais papročiais (nors daugelis jų pažįstami, bet vis dėlto.) Manau, dar kada ją perskaitysiu, vien smagumui.
Mano vertinimas: 8/10.
Knyga: Iš nuosavos bibliotekos, kainavusi 2 eurus.
Va va, sakau, kad faina paskaityti lietuvių klasiką, nes mokykla lieka mokykla, ten daug ko žmogus nesupranti, kas paskui gali ir įdomu pasidaryti... O labiausiai tai pačios knygos pavydžiu, nes tų knygų su tais raižiniais tai ne viena buvo, ir koks malonumas jas skaityti, ir dar tas šriftas senoviškas.... Faina.
AtsakytiPanaikintiTikra tiesa. :) Ketinu perskaityt dar kartą ir patikusias knygas iš mokyklinės programos. Nujaučiu, kad nuomonė jau būtų kiek kitokia.
Panaikinti