vėžio atogrąža

Knygos aprašymas: "Pirmasis Henry Millerio romanas „Vėžio atogrąža“ buvo išleistas 1934 m. Paryžiuje, apkaltinas nepadorumu ir iškart uždraustas rašytojo tėvynėje JAV ir Anglijoje. Samuelis Beckettas romano pasirodymą pavadino „monumentaliu šiuolaikinio literatūrinio gyvenimo įvykiu“.

Skurstantis ir nepripažintas rašytojas trečiajame dešimtmetyje atvyksta į Paryžių ir neria tiesiai į Paryžiaus bohemos dugną. Amerikoje lieka nenusisekęs šeimyninis gyvenimas, nepavykusi karjera, o čia tarp Montparnasso prostitučių, sutenerių, skurstančių rašytojų ir dailininkų, verda naujas gyvenimas...

„Vėžio atogrąža“ – ekstravagantiškas himnas neprilygstamam seksualumo, jausmo ir laisvės pasauliui. Anot Normano Mailerio, vienas iš dešimties ar dvidešimties reikšmingiausių XX a. romanų, pradėjęs XX a. literatūros išsilaisvinimo procesą ir visiems laikams pakeitęs amerikiečių literatūrą."

Mano nuomonė apie šią knygą : Tiesą pasakius, nusivyliau. Nežinau ko tikėjausi iš šitos knygos, bet žinau tik tiek, kad kankinausi skaitydama, ne kartą pasimečiau, pamiršdavau ką skaičiau... Ir apskritai, turėjau verste versti save skaityti. Na, taip, galbūt XXa. tai ir buvo kažkas tokio ypatingo, šokiruojančio ar panašiai, tačiau dabar manęs nė kiek nenustebino ir, tiesa, nesudomino. Nuobodžiavau ir labai džiaugiausi, kai pagaliau prisiverčiau ją perskaityti iki galo. Nors nieko nepaliko. Praėjus kelioms dienoms, sunkiai sekasi atgaminti mintyse apie ką ji buvo.

Mano vertinimas : 4/10

Mėnulio vaikai

Knygos aprašymas : "Antroji autorės knyga. Pagrindiniai romano veikėjai - Gediminas ir Anita - ieško savo vietos pasaulyje. Nuošalyje lieka daiktai ir pinigai, madingos pramogos, tai kas šiaip jau laikoma kone pagrindiniais jaunimo gyvenimo komponentais. J.Ivanauskaitė mėgina parodyti visas jauno žmogaus gyvenimo puses - tiek teigiamas, tiek klaidingas. Jaunuolis pats turi pažinti gyvenimą, pajusti tikrąsias jo vertybes."

Mano nuomonė apie šią knygą : Šią knygą skaičiau trečią kartą. Pati nežinau kodėl. Pirmąkart perskaičius (14 metų) nieko nesupratau, pasirodė visiška nesąmonė. Perskaičius antrąkart (kokių 16) maniau, kad tai kažkas...nuostabaus! Tačiau taip ir neįsiminė, tad nusprendžiau paskaityti dabar... Dabar, deja, jau nebealpstu dėl Jurgos Ivanauskatės kūrybos, kaip tada, kai man buvo 16... Labai nuo to nutolau, radau kitų autorių, kurie mane labiau užpildo. "Mėnulio vaikai" nesiginčysiu, mistiška, savotiškai įdomi ir gal poetiška knyga. Bet negaliu ir nepastebėti lėkštumo(ypač knygos pradžioje), perdėto nerealumo. Viena vertus, taip ir norisi tikėti nuostabių dalykų egzistavimu, tačiau kita vertus, nebeturiu to naivumo tiek, kad galėčiau itin tuo tikėti... Mistika, neįprasta meilė (nors...gal dar ir galėtų dėl šito ginčytis), išskirtiniai veikėjų charakteriai yra šios knygos didžiausi pliusai. Ir nors naivumo trūkumas darė atitinkamą poveikį, vis vien šioje istorijoje radau kažką pažįstamo, kas labiausiai ir traukė. Nemanau, kad ilgai prisiminsiu šią knygą. Kas žino, gal dar kada ją skaitysiu, nes visai pamiršiu apie ką ji buvo, tačiau tai tikrai nėra prasčiausia mano skaityta knyga. Tiesiog, laikui bėgant keičiasi požiūris, keičiasi skaitytojas...

Mano vertinimas : 6/10.

Mano pieštukas užkliuvo : "...praeitis išnyko, dabarties vietoj žiojėjo tuštuma, ateities - neįsivaizdavau."

"Kartais aš pradėdavau savęs nekęst už tą prakeiktą gyvenimą sapnuose ir sapnuojant, svajojant, laukime, ilgėjimesi, be realybės pojūčio, ne ČIA, ne DABAR. Nemokėjau ir nemoku įsisąmonint, pasidžiaugt, pasimėgaut dalykais, kuriems paprastai yra klijuojamos etiketės "svajonių išsipildymas" arba "kaip sapne."

Kambarys

Knygos aprašymas : "Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti. Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio Varnelio. Poeto vieta nebūtinai tik tarp poetų. Gali būti, kad taip sakau paveikta įspūdingos knygos – Antano A. Jonyno rinktinės „Sentimentalus romansas“, 2009 išleistos „Tyto albos“ (dailininkė Sigutė Chlebinskaitė), kur Kazio Varnelio darbai išnyksta kaip „iliustracijos“ ir atgimsta kaip linijų poezija. Bet ne apie tai. Apie naują Antano A. Jonyno rinkinį „Kambarys“... Tikrų poetų nesame pertekę, nors kartais gal atrodo ir kitaip. Sunku kartoti, bet reikia: tai gerų, skaidraus intelekto ir netikėtų dvasinių pagavų eilėraščių knyga. "

Mano nuomonė apie šią knygą : Perskaičiau per porą valandų su didžiuliu pasimėgavimu! Tokie savi savi ir jaukūs eilėraščiai... Pastaruoju metu pradėjau labai vertinti ir skaityti Antano A. Jonyno poeziją. Ir visomis prasmėmis randu būtent tai, ko mano sielai ir reikia. Labai daug ramybės, jaukumo, šviesos. Puikūs eilėraščiai. Daugiau neturiu ką ir pridurti.

Mano vertinimas : 9,5/10

Mano pieštukas užkliuvo :

**

Saulė kyla staiga
spinduliai lūžinėdami
kliūva už stogo turėklų
viskas truputėlį gražiau
negu iš tikrųjų
bet iš tikrųjų
viskas dar truputėlį gražiau

"Kambarys"

Šitame kambary mano tėvynė
nes čia su tavim aš užmiegu

raktai kabo ant durų
tyli radijo taškas

su visais kadriliais ir polkom

šitame kambary mano tėvynė
čia aš galiu ir numirti

tu lanksti kaip piemens vytelė
kai jis gena bandą į kalnus

liūdna man kai tu išeini
bet tada aš pasiimu knygą

apie mūsų praeitis mūsų daug kartu ištylėta