Romanas apie Zeldą Ficdžerald

Knygos aprašymas: "Gražuolei septyniolikmetei Zeldai leitenantas Skotas Ficdžeraldas – netinkamas jaunikis. Jis neturtingas, ne iš Pietinių valstijų, jo nepripažįsta giežtas Zeldos tėvas. Tačiau mergina pamilsta Ficdžeraldą ir yra įsitikinusi, kad jis bus garsus rašytojas. Išleidęs pirmąjį romaną „Šioje rojaus pusėje“ (lietuvių kalba 2012 m., „Metodika“) dvidešimt ketverių metų Skotas akimirksniu išgarsėja ir praturtėja. Zelda perkalba tėvus, sėda į traukinį ir keliauja į Niujorką susituokti su Skotu.

Tačiau santuoka nepaverčia Ficdžeraldų įprastais sutuoktiniais. Žymusis rašytojas ir charizmatiška jo žmona mėgaujasi pašėlusio gyvenimo malonumais – vakarėliais iki ryto, susitikimais su garsiausiais to meto žmonėmis ir visuomenės dėmesiu.

Džiazo amžiuje viskas atrodė įmanoma, deja, sėkmė trunka neilgai. Po nerūpestingu gyvenimu visuomet slypi kita, tamsesnė pusė. Vakarėliai negali tęstis amžinai...

Kokia buvo Zeldos gyvenimo istorija? Kaip jautėsi kūrybinga moteris, priversta likti talentingo vyro šešėlyje, ar vidinės įtampos ir maištavimas prieš nusistovėjusias normas galėjo sukelti jos psichikos ligą?"

Mano nuomonė apie šią knygą: Tai antroji knyga skaityta apie šią skandalingą porelę. Prieš tai skaičiau "Alabama song" (http://skanauszodzio.blogspot.com/2013/10/alabama-song.html). Istorijos panašios, faktai kiek skiriasi ir, regis, "Romanas apie Zeldą Ficdžerald" yra autentiškesnė knyga. Pirmiausia, apie laikotarpį. Džiazo laikai, puikios suknelės, feminizmas, garsiausi menininkai. Pablo Picasso, Coco Chanel, E. Hemingway ir daugelis kitų. Rodos, ko daugiau norėti, jei gyveni gyvenimą - svajonę? Vakarėliai, kelionės (Amerika, Prancūzija...), laisvė, džiazas, nuostabios suknelės ir žavus, be galo tave mylintis vyras? Et. Džiaugiuosi, kad mano svajonės niekada nebuvo tokio pobūdžio, nes dabar jos būtų gerokai apdaužytos. Ką reiškia būti garsaus rašytojo žmona? Reiškia būti ŽMONA. Taip tiksliausiai ir reiktų apibūdinti, bent jau Zeldos istoriją. Tačiau Zelda nenorėjo būti tik ŽMONA. Ji mėgo šokti baletą, tapyti, pati rašė straipsnius ir net parašė knygą. Tačiau jos vyro išgėrinėjimai, E. Hemingvėjaus dievinimas, nuovargis privedė Zeldą prie sunkios ligos, dėl kurios, ji negalėjo būti šalia savo dukters. Žinoma, tai pakenkė ir jų santuokai, nors, kita vertus, nežinia, ar ten dar galėjo kas pakenkti, santuoka buvo žlugdoma pamažu, tačiau labai ilgą laiką. Šlykštėjausi F. Skoto Ficdžeraldo arogancija ir egoizmu žmonos Zeldos atžvilgiu. Anot jo, ji turėjo atsisakyti bet kokių savo užmačių, svajonių vien dėl šeimos, dėl Skoto ir tiesiog būti garsaus rašytojo žmona. Manau, kad būtent tas spaudimas ją ir privedė prie psichinės ligos. Kita vertus, kas iš tiesų dabar galėtų pasakyti, kokia stipri meilė juos siejo? Ir ką iš tiesų vienas, ar kitas išgyveno? Jų meilėje ir pačioje istorijoje slypėjo kažkokia labai stipri jėga, kuri juos jungė. Jie tartum priklausė vienas nuo kito, kaip žmogus priklauso nuo deguonies. Galbūt kartais tikros meilės kaina yra didžiulė vidinė kančia?

Mano vertinimas: 7/10

Jurga

Knygos aprašymas: "Knygoje apie rašytoją, dailininkę, Nacionalinės premijos laureatę Jurgą Ivanauskaitę (1961–2007) atsiminimais dalijasi septyniasdešimt žmonių: artimieji ir kolegos menininkai, mokyklos ir studijų draugai, jos knygų vertėjai ir leidėjai, profesoriai ir roko muzikantai, aktoriai ir režisieriai, hipiai ir pankai, orientalistai ir krikščionių dvasininkai.
Daugiabriaunį, dažnai netikėtą Jurgos asmenybės portretą papildo interviu su ja, taip pat niekur nepublikuoti laiškai. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, Jurgos Ivanauskaitės dailės darbais, kitų dailininkų kūriniais. Ši knyga – ne tik ryškios asmenybės, bet ir jos gyvento istoriškai svarbaus ir įdomaus laiko paveikslas."

Mano nuomonė apie šią knygą: Turbūt tai tikrai nieko nestebintų, jei pasakyčiau, jog Jurga Ivanauskaitė man buvo, o ir yra autoritetas, sektinas pavyzdys bei tikrai įkvepianti asmenybė. Gaila, kad tokio ypatingo žmogaus nebėra. Fiziškai. Tačiau knygomis, paveikslais ir visais kitais darbais ji liks gyva dar daugybę metų. Vis dažniau mano kelyje pasitaiko žmonių, ją dievinančių ar bent jau dievinusių tam tikru laikotarpiu. Aš, deja, ne išimtis. Knygą "Jurga" jau teko skaityti ir anksčiau, tačiau neseniai ją prisiminus, nusprendžiau perskaityti dar kartą. Ir vėl susirgau Jurgos liga, ir vėl noriu perskaityt visas Jos knygas iš naujo. Skaitant šią knygą vietomis norėjosi pravirkti, šyptelėti, būtinai paskaityti garsiai ir su kažkuo pasidalinti. Tokia knyga padeda pažinti Jurgos asmenybę iš įvairių pusių, įvairių laikotarpių. Nuo kūdikystės iki paskutinių Jos gyvenimo akimirkų. Paskaičius įvairiausius prisiminimus, susidaro įspūdis, jog Jurga traukė tik ypatingus žmones, matyt, todėl, nes pati tokia buvo. Pastaruoju metu, save pagaunu besidominčią stipriomis moterimis. Frida Kahlo, Zelda Ficdžerald ir, žinoma, Jurga Ivanauskaitė. Galbūt keista jas sugretinti, tačiau visos mane žavi savo užsispyrimu ir savastimi, nesulygintina su niekuo. Džiaugiuosi, kad atradau Jurgą Ivanauskaitę, be galo džiaugiuosi ir tuo, jog ji buvo tokia, kokia buvo ir Jai jaučiu didžiulę pagarbą. Rekomenduoju tiems, ką žavi Jurga ir tiems, kuriems norisi Ją labiau suprasti.


Mano vertinimas: 10/10.






Štai mano du vieni mylimiausių lietuvių rašytojų. Jurga Ivanauskaitė ir Jurgis Kunčinas. Gaila, kad abu jau nebegali rašyti...