Madagaskaras

Knygos aprašymas : "Ketvirtoji vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių dramaturgų Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ gerai pažįstama ne tik skaitytojams, bet ir Lietuvos bei užsienio žiūrovams – iš Vilniaus mažojo teatro spektaklio, jau spėjusio tapti klasika.

Pagrindinio herojaus Kazimiero Pokšto prototipas Kazys Pakštas – viena unikaliausių praėjusio šimtmečio Lietuvos istorijos asmenybių. Jo idėja perkelti Lietuvą į Afriką suviliojo režisierių Rimą Tuminą, kuris ir paskatino dramaturgą imtis šios temos. Svarbiausi pjesės bruožai – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos, XX a. pradžios leksikos pavyzdžiu „išrasta“ kalba, autoironiškas ir šmaikštus pačių lietuvių požiūris į save ir pasaulį."

Mano nuomonė apie šią knygą : Ironiją mėgstu, mano humoro jausmas toks savotiškas, bet rodos, yra. Tačiau, mano pačios dideliam nusivylimui, nesusižavėjau šia pjese. Ne tai, kad nesusižavėjau, tiesiog ji man sukėlė tik neigiamas emocijas. Taip, Salomėja Nėris važiavo į Maskvą, taip V.Mykolaitis - Putinas metė kunigystę ir vedė, taip buvo toks veikėjas, kaip Kazys Pakštas, o Dariaus ir Girėno užmačios didingos... Bet kažkaip šiame kūrinyje visa tai pateikta netgi ne šiaip iškreiptai, bet...nemaloniai ir netgi (!) neįdomiai. Ryškiausiai prisimenu Salę (Salomėją Nėrį), kuri čia vaizduojama, kaip kažkokia paleistuvė, ieškanti meilės bet kokia kaina ir išdavikė. Nesistengiu pateisinti Salomėjos Nėries poelgio, kai ji "parvežė" Stalino saulę, tačiau ir nepuolu jos smerkti, nepaisant visko, jos poeziją skaitau be gyvenimo patirties šešėlių ir ją vertinu. Tikiuosi, nagrinėjant šį kūrinį pamokų metu, aš pakeisiu savo nuomonę, ar bent jau ji nebus tokia kategoriška, nes dabar, jei atvirai, man gaila mano laiko, skirto šiam kūriniui. Nemėgstu apie kūrinius kalbėti vien tik neigiamai, bet šįkart tiesiog neturiu ką gero pasakyti. A, tiesa, teko matyti spektaklį. Pats spektaklis paliko daug geresnį įspūdį.

Mano vertinimas : 1/10.

Toliau jūsų bilietas nebegalioja

Knygos aprašymas : "Romane TOLIAU JŪSŲ BILIETAS NEBEGALIOJA nagrinėjamas žmogaus ir laiko santykis. Knygos pagrindinis veikėjas - vyras, kuris susiduria su vidutinio amžiaus krize ir bando susitaikyti su jį ištinkančiais finansiniais ir profesiniais nuosmukiais, kintančiais žmonių tarpusavio santykiais ir savivokos kaita. Atskleisdamas trapų ir pažeidžiamą žmogaus vidinį pasaulį, apmąstydamas žmogaus vertybių išliekamąją vertę, R.Gary sukrečia skaitytojus tiksliu žmogaus psichologiniu portretu. "

Mano nuomonė apie šią knygą : Tai antroji šio autoriaus knyga, kurią skaičiau. Prieš tai teko skaityti "Gyvenimas dar prieš akis", kuri kiek pamenu, man patiko daug labiau, nei "Toliau jūsų bilietas nebegalioja". Tiesą pasakius, visai nedomina manęs tai, jog turtingas vyras susiduria su sunkumais, kai turi atsisveikinti su savo verslu, kai jis susiduria su lytinio gyvenimo problemomis, ar kai šešiasdešimtmetis susideda su dvidešimtmete mergina. Mačiau ne kiek vertybes, kiek visur slypinčią tuštybę. Vienintelis geras dalykas, kurį "pasiimu" iš šios knygos yra tai, jog ji padėjo man labiau suprasti vyrus, vyrų mąstyseną, pasirinkimą, kai kuriose vietose radau panašumų į mane supančius žmones. Visgi, manau, jog esu tiesiog per jauna šiai knygai. Gal ją reikėtų skaityti, kai pati būsiu prie senatvės ribos...

Mano vertinimas : 4/10.

ežeras ir kiti jį lydintys asmenys

Knygos aprašymas : „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – antrasis žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko romanas. Jame atpažįstami naujausio poezijos rinkinio „Kurčiam asiliukui“ ir pirmojo romano „Kazašas“ motyvai ir intonacijos. Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas, po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti sename dvare, stūksančiame ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, čia beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Kuriama unikali magiška erdvė, pro realybės plyšius spindi anapusybė, o greta realių veikėjų būriuojasi nesybės. Savarankišku veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti paslaptingi įvykiai; riba, skirianti esybes nuo nesybių, pasirodo, nėra neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą, civilizacijos ir banalumo luobą nusipurčiusią prasmę."

Mano nuomonė apie šią knygą : Kažkaip visai atsitiktinai šita knyga atsidūrė mano rankose, bet vos pradėjus skaityti...negalėjau atsiplėšti! Ta stebuklinga nerealybė su visomis nesybėmis mane taip įtraukė, kad puikiausiai viską mačiau ir savo pačios akimis. Pradėjo atrodyti, jog ir aplink mane skraido švytintys geltoni kamuoliukai. Seniai beskaičiau kažką tokio gražaus. Netgi, kiek primenančio pasaką, vaikystę... Ši knyga netgi pažadino svajonę turėti savo sodą, atsisukti į gamtą, pastebėti smulkmenas. Turbūt pirmąkart, visiškai neerzino bibliniai motyvai, kurių šiaip kūriniuose labai nemėgstu. Ak, šita knyga taip užbūrė, kad ir man norisi rasti tokį ežerą, tokį pasaulį, kur laikas visai kitaip bėga...

Mano vertinimas: 10/10.

Pieštukas užkliuvo :
"Išsidrėbęs ant lovos Gabrielius ėmė ironizuoti save.
Paskui ironizuoti save ironizuojantį.
Tada pasistengė pasiekti ir trečia pakopą - ironizuoti tą, kuris ironizuoja save ironizuojantį."

"- Tsss...Geriau nekalbėkime, - dviem pirštais moteris užspaudė jo lūpas. - Nes, ko gero, vis tiek ką nors pasakysime."

"Jis sako, kad rausvieji drambliukai - tikri berazumiai. Primena žmones, kurie galvoja : šiandien truputuką nusižudysiu, o rytoj vėl gyvensiu."

"...visi, kurie mano turį daug privalumų, yra grynas trūkumas, o tie, kurie turi daug trūkumų, - grynas privalumas."

"...pridėk prie mano pilvo ranką ir pajusi, kaip mano siela vartos."

Beržai baltieji broliai

Knygos aprašymas : "P. Širvio geriausių eilėraščių rinkinys. Jautri gamtos globa, karo skausmo ir netekties išdeginta širdis, tėvynės istorijos vyksmas, meilės, tyro jausmo ilgesys - pagrindiniai poeto lyrikos motyvai. Skambūs, muzikalūs eilėraščių posmai pulsuoja atvirumu ir nuoširdumu, jautrumu savo artimui."

Mano nuomonė apie šią knygą : Radau senelių lentynoje tarp senų knygų. Mano meilė poezijai ir prasidėjo būtent P. Širvio dėka, netyčia atradus jo eilėraščių internete (tada dar nežinojau, kad tereikia žvilgtelt į lentyną ir ten rasiu visą rinkinį!). Šitie eilėraščiai tokie...nuoširdūs, išjausti. Skaitai ir jauti, kaip žodžiai subėga tiesiai į širdį, kažkur ten, kur slepiasi pačios jautriausios sielos kertelės. Paulius Širvys man visuomet ir liks tuo pirmuoju, kelią į poeziją parodžiusiuoju. Nors dabar, praėjus jau keletui metų, Jo eilėraščiai man nebeatrodo tokie ypatingi, kokie atrodė, kai su poezija tik vos pažįstama buvau, tačiau vis tiek išliks brangūs. Vis prisimenu netikėčiausiomis aplinkybėmis Jo eilėraščių eilutes, kurias savo noru buvau išmokusi atmintinai.

Mano vertinimas : 7/10.

Mano pieštukas užkliuvo : Šitas yra vienas mylimiausių jo eilėraščių, kurį mintyse vis padeklamuoju:

"Kol praeis ilgesys"

Mes draugavom ilgai.
Meilė liejos eilėm.
O siūbavo beržai
Pakelėm,
Pakelėm.

Triskart lapai beržų
Krito auksu, variu...
O laiškų nuo tavęs
Neturiu,
Neturiu.

Bėga dienos laukais
Ir nužydi gėlėm,
Nubanguoja rugiais
Pakelėm,
Pakelėm.

Tau parimus lange,
Oi, kodėl negaliu
Pastovėt ir paošt
Berželiu,
Berželiu.

Tai mėnulio šviesoj,
Kai be galo skaidru,
Apsipilčiau rasų
Sidabru,
Sidabru.

Ir visiems žiburiams
Naktį baigiantis degt,
Palinguočiau aš tau
Labanakt,
Labanakt.

Ilgesys kol praeis,
Oi, kodėl negaliu
Pastovėt ir paošt
Berželiu,
Berželiu.

daugiau nevaidinsiu Sofoklio

Knygos aprašymas : "Eilės visokio ūpo."

Mano nuomonė apie šią knygą : Kai skaitau poezijos rinkinį, visuomet pasibraukiu man patinkančius eilėraščius ir juos persirašau į savo užrašus...Šįkart tokių buvo vos pora. Šis rinkinys buvo turbūt pirmoji rimtesnė pažintis su Sigito Gedos kūryba, nes anksčiau vis paskaitydavau pavienius eilėraščius ir jie, dažniausiai palikdavo gerą įspūdį, tačiau šis rinkinys...nežinau, visiškai manęs nepalietė. Na, taip nešvankybės vietomis vertė šyptelt, tačiau tik tiek... Nebuvo tokio eilėraščio, nuo kurio virptelėtų kažkas širdyje. Labai jaučiasi, kad eilės "visokio ūpo"... tik ne mano. Vis dėlto, prie Sigito Gedos dar grįšiu, tikiuosi, sekanti pažintis bus sėkmingesnė.

Mano vertinimas : 2/10.

Mano pieštukas užkliuvo :

"Jaunos Jakutės daina apie dilgėles"

Paimk mane, kai pradėsiu žydėti,
įkaitink mane snieguos.
išvirink,
ištrink savo galvą
mano žiedais, -
tada tavo plaukai
taps žali, violetiniai.

Paskui paimk mane dar žiemovidy,
per speigus, prispausk
prie širdies,
kol išbėgs visi syvai,
tada tapsi stiprus
kaip geležis,
kaip peilis,
švytintis tau prie diržo.

Gerk mano sultis,
sumaišęs su spiritu.

Viešpačiai ir naujosios būtybės

Knygos aprašymas : "Tai pirmas žinomo dainininko Džimo Morisono poezijos vertimas į lietuvių kalbą. Poemoje „Viešpačiai“ nesunkiai įžvelgiama pagrindinė mintis – kinas. „Regėjimo ir regėjimų menas.“ Kinas, anot autoriaus, atsirado ne iš literatūros, meno ar teatro, o iš liaudies burtų, nuo raganų laikų, kai apeigų metu „šešėliai tapdavo dvasiomis, apsaugančiomis nuo blogio“. „Naujosios būtybės“ – pastanga į pasaulį pažvelgti moters driežės akimis, praplėsti regėjimo lauką poetinio žodžio įtaiga."

Mano nuomonė apie šią knygą : Ar mėgstu J. Morrison'ą? Taip! The Doors yra viena pirmųjų meilių savęs ieškojimo kelyje. Morrison'u taip pat žavėjausi, žaviuosi ir dabar. Labai įdomi asmenybė...buvo. Tad, vieną dieną netyčia užklydus į knygyną ir pamačius "Viešpačiai ir naujosios būtybės" griebiau nė negalvodama! Tačiau mano pačios lentynoje dulkėjo daugiau nei vienerius metus...Ir visai neseniai, pabudus poezijos troškimui, ištraukiau iš tos lentynos...ir...nusivyliau! Kartais net pagalvodavau, kad ją skaityti reiktų apsvaigus. Ir manau, jog mano nusivylimo priežastis - vertimas. Teko skaityti nemažai atsiliepimų apie tai, jog "Viešpačius ir naująsias būtybes" reikia skaityti originalo kalba. Manau, taip ir reiks padaryti, kadangi lietuviškai niekaip nesiskaitė... Gavosi kažkoks neblaivų minčių kratinys (bent man taip atrodė) Nesinori smerkti J. Morrison'o kaip poeto, nes skaičiau ne originalo kalba. Bet, ta proga paklausysiu The Doors - Touch me.

Mano vertinimas : 5/10

Mano pieštukas užkliuvo :
"Sapne susisagstyki miegą aplink kūną tarytum
pirštinę. Nuo laiko ir erdvės nepriklausai dabar.
Ir vasaroj srovenančioj gali ištirpti."

"Kino žavesys mirties baime grįstas."

Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

Knygos aprašymas : „Jos stiliuje magiškai susijungia jėga, monumentalumas, amazoniškas tekėjimas su ironija, sąmojum, netikėtais minties ir vaizdo posūkiais („kandies judesiais“). Jos idėjos ir sugestijos, nemaža dalimi susijusios su dabartinės senstelėjusios moters rūpesčiais bei fantazijomis, toli gražu neapsiriboja socialine ir psichologine sfera...“
Alfonas Andriuškevičius

„Sakoma, kad esė – itin „laisvas“ ir neįpareigojantis žanras, „suvartojantis“ viską, kas tik pakliūva rašytojo akiratin: skaitomos knygos citata, matytas filmas, politinė aktualija, draugės plaukų spalva ar katino veislė, pastebėjimas ar jausena. Radvilavičiūtė demonstruoja, jog jos esė – labai išmoningai ir kietai suveržta struktūra, kurioje apgalvota kiekviena detalė, jungtis, perėjimas, čia niekada nebūna nieko atsitiktinio, nieko šiaip sau, o kartu kyla įspūdis, tarsi pasakojimas rutuliotųsi prieš skaitytojo akis – spontaniškai. Tai konstrukto (šį žodį autorė labai mėgsta) ir intuicijos dermės, tikros meistrystės požymis.“
Danutė Kalinauskaitė

Mano nuomonė apie šią knygą: Kurį laiką liūdėjo ši knyga mano lentynoje, o visai be reikalo! Puikios, "gyvos" esė. Skaičiau su pasimėgavimu. Jau buvau spėjusi nusivilti lietuvių moterų kūryba, tačiau G. Radvilavičiūtė malonus atradimas. Radau ir mano taip mėgstamos ironijos, ir moters vienatvės pojūtį ir moters stiprybę, kūrybą... Viską, ko man ir reikia, ir, kas man pačiai nesuprantamu būdu, yra artima. Vienintelis dalykas, kuris erzino, tai vis pasikartojantys sakiniai. Turbūt kiekvienoje esė buvo sakinių, kurie parašyti pradžioje, kartojasi ir esė pabaigoje. Jau kartais net specialiai praleisdavau šiuos pasikartojimus, nes kam skaityti tai, ką jau ką tik perskaitei? Kartais tie pasikartojimai dera ir netgi patinka, tačiau čia visiškai netiko ir nesupratau, kam to reikėjo. Na, bet nepaisant vieno trūkumo, drąsiai galiu teigti, kad ši knyga verta visų tų liaupsių, kurių susilaukė kiek anksčiau.

Mano vertinimas : 10/10



Beje, gražus viršelis!

Vaikantis vėją

Knygos aprašymas: "Claire Goll (1890–1977) – mįslinga, nedaug kam žinoma žydų kilmės poetė, romanistė, žurnalistė, bendravusi – paradoksalu – su garsiausiais pasaulio menininkais. Memuarai „Vaikantis vėją“ – neįprasta įžymių asmenybių portretų galerija. Goll mus supažindina su savo mylimais draugais, priešais ir gyvenimo bendrakeleiviais – Yvanu Golliu, Joyce’u, Rilke, Picasso, Chagallu, Dali, Einsteinu, Jungu, Milleriu, Majakovskiu ir kt. Visų jų likimai, vienaip ar kitaip paveikti revoliucijos, karų ir persekiojimų, – gyvas XX šimtmečio nuotaikų atspindys. Visi jie – žavūs genijai, egzaltuoti egoistai, šalti vienišiai, aistringi meilužiai... Šis pasakojimas balansuoja ties kraštutinumais, kaip, beje, ir pats Goll likimas. Rašytojos vaikystę Vokietijoje apkartino sadistiškos motinos disciplina. Paguodą teikdavo tik Richardo Strausso muzika – jos būdama maža Goll klausydavosi klūpėdama prie uždarų kompozitoriaus durų. Dekadentišką jaunystę užliejo Šveicarijoje kilusi ir iki Paryžiaus nusiritusi dada judėjimo banga. Šią ypatingą moterį visą gyvenimą lydėjo kūrybinė žaismė ir nenuilstantis literatūrinis koketavimas, aksominė Rilke’s melancholija, šiurpūs erudito Joyce’o pasažai, fašistinės Vokietijos neapykanta, karo ir pokario konvulsijos... "

Mano nuomonė apie šią knygą: Šitą knygą skaičiau per Velykas ir labai sunku buvo nuo jos atsiplėšti...Gyvenimas tarp menininkų, su jais, jų romanai... Seniai (o gal iš viso nesu) skaičiau apie tiek daug menininkų vienoje knygoje. Tiesa, kai kuriais susidomėjau tik šios knygos dėka. Menininkų gyvenimas pasaulinių karų metu, išties, buvo sudėtingas. Aistros tiesiog virte virė. Daugelis gyveno visai pusbadžiu, ieškodami vietos prisiglausti, bėgo iš vienos šalies į kitą, vis ieškodami ir sunkiai rasdami sau vietą. Nuo vienos meilės, prie kitos ir vėl prie tos pačios... Skaičiau ir žavėjausi, kartais niršau, liūdėjau, bet žinau viena: jaučiausi taip, lyg būčiau ten tarp jų, ir pažinočiau juos asmeniškai. Et, bet tai tik knyga, apie praėjusį laiką...ir dabar tegaliu tik skaityti jų knygas, žavėtis paveikslais ar sukurta muzika.

Mano vertinimas: 9/10.

Pieštukas užkliuvo : "Vyrams niekada nereikia dėl nieko priekaištauti, kitaip pasijunta įkalinti ir svajoja apie išsivadavimą."

Meistras ir Margarita

Knygos aprašymas : „Meistras ir Margarita“ — vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, Michailo Bulgakovo (1891-1940 m.) romanas, pagaliau išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, teatralizuojamas, ekranizuojamas.
Struktūriniu požiūriu „Meistras ir Margarita“ yra dviejų romanų derinys, kur pirmasis — pasakojimas apie klastingo Šėtono apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrasis — nežinomo literato rašomas romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema — apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktą, tapomą itin realiai ir vaizdingai. Beje, žaismingai šiame romane atrodo kelių stilių dermė: šėtoniškas groteskas, biblijinė epika ir niūri sovietinė satyra. O visoje šioje fantasmagorijoje subtiliai skleidžiasi keistoka, jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė."

Mano nuomonė apie šią knygą: Klasika... Su virpuliu širdy paėmiau šitą knygą, maniau, bus kažkas tikrai tokio...ypatingo. Tačiau, daugiau nei pusę knygos kankinausi, vis guodžiau save: "dar bus kažkas, tikrai turi būti!" Ir, išties, buvau teisi. Ypač atsigavo širdis, kai Šėtonas pradėjo siautėt...O ta vieta, kai šluota atskrido pas Margaritą, iš viso užbūrė. Antra šio romano dalis, be abejonės, daug geresnė už pirmąją. Apskritai, visas kūrinys, išties, gana sudėtingas, įdomus, vietomis juokingas...Toks savotiškas. Nežinau, ar dar kada skaityčiau šį romaną...Na, klasika lieka klasika ir tik praėjus kiek laiko nuo šios knygos skaitymo, supratau, kad visgi, tai verta dėmesio knyga. Jau ir aš, pagaliau, galėsiu sakyti: "Taip, žinau, kas tas Meistras ir, kas ta Margarita...":)) Šita meilės istorija tikrai turi žavesio.

Mano vertinimas: 7/10.