Mano nuomonė apie šią knygą : Kažkaip visai atsitiktinai šita knyga atsidūrė mano rankose, bet vos pradėjus skaityti...negalėjau atsiplėšti! Ta stebuklinga nerealybė su visomis nesybėmis mane taip įtraukė, kad puikiausiai viską mačiau ir savo pačios akimis. Pradėjo atrodyti, jog ir aplink mane skraido švytintys geltoni kamuoliukai. Seniai beskaičiau kažką tokio gražaus. Netgi, kiek primenančio pasaką, vaikystę... Ši knyga netgi pažadino svajonę turėti savo sodą, atsisukti į gamtą, pastebėti smulkmenas. Turbūt pirmąkart, visiškai neerzino bibliniai motyvai, kurių šiaip kūriniuose labai nemėgstu. Ak, šita knyga taip užbūrė, kad ir man norisi rasti tokį ežerą, tokį pasaulį, kur laikas visai kitaip bėga...
Mano vertinimas: 10/10.
Pieštukas užkliuvo :
"Išsidrėbęs ant lovos Gabrielius ėmė ironizuoti save.
Paskui ironizuoti save ironizuojantį.
Tada pasistengė pasiekti ir trečia pakopą - ironizuoti tą, kuris ironizuoja save ironizuojantį."
"- Tsss...Geriau nekalbėkime, - dviem pirštais moteris užspaudė jo lūpas. - Nes, ko gero, vis tiek ką nors pasakysime."
"Jis sako, kad rausvieji drambliukai - tikri berazumiai. Primena žmones, kurie galvoja : šiandien truputuką nusižudysiu, o rytoj vėl gyvensiu."
"...visi, kurie mano turį daug privalumų, yra grynas trūkumas, o tie, kurie turi daug trūkumų, - grynas privalumas."
"...pridėk prie mano pilvo ranką ir pajusi, kaip mano siela vartos."

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą