Dviese apie meilę

Knygos aprašymas: "Šios knygos idėja kilo spontaniškai. Prieš kokius penkerius, gal šešerius metus mano bičiulis poetas ir vertėjas niujorkietis Vyt Bakaitis po viešnagės Vilniuje paliko man krūvelę knygų, netilpusių jo lagaminan - tarp jų buvo ir Barbaros Gruszkos-Zych Miegu su tavimi po oda, išversta į lietuvių kalbą Birutės Jonuškaitės. Teksto minimalizmas ir intensyvus lyrinis pasakojimas iškart įsismelkė po oda, primindami gal kiek santūresnę, irgi išpažintinę poetę Aldoną Gustas. Kai po kelerių metų dar sykį perskaičiau lenkų poetės rinkinį, kilo mintis pasiūlyti Barbarai dvikalbę knygutę, kurią sudarytų mudviejų skirtingose šalyse skirtingu metu rašyti meilės eilėraščiai. <...> Esama posakio, kad bet kokia gera poezija yra apie meilę, tačiau čia, šioje knygoje, norėjau, kad po vienu stogu susitiktų tekstai, skirti atpažįstamam, iki neįmanomybės artimam objektui, vis vien - fiziniam ar metafiziniam, kadaise patirtam ar tik įsivaizduojamam, tikram ar tariamam." J. Keleras

Mano nuomonė apie šią knygą: Įdomi poezija. Apie jausmus, tačiau atrodo, kad kiek santūrokai. Netgi nustebino poezijos keistu sausumu, kartais net pasigedau meilės. Nesu iš tų, kur dievina poeziją, kur meilė seilė, bet čia...kažko trūko. Bent jau trūko iki to, kad galėčiau sakyti: "Oho! Čia poezija man!" Žinoma, nesiginčysiu, pati šio poezijos rinkinio idėja įdomi. Viename rinkinyje du požiūriai: vyro ir moters (lenkės ir lietuvio) į meilę ir, drįstu teigti, gana glaudžiai siejasi. Net nelabai atskirsi, kurią poziciją skaitai. "Santūri poezija" - štai toks apibūdinimas vis sukasi mintyse. Ir, manau, tokio ir užteks. Ar daug eilėraščių norisi persirašyti? Tiesą sakant, ne...

Mano vertinimas: 6/10.

Mano pieštukas užkliuvo:

"prieš skrydį"

paliečiu krėslą lėktuve
tačiau tai ne tas
ant kurio sėdėjai
ne tas vis kartoju
ne ta kalbėjo apie mane
bet tai tas pasaulis
kuriame net tušti krėslai
primena apie mylimuosius

Barbara Gruszka-Zych

"Viena"

kai neliks tau manęs, vis vien
kažkur žydės kiparisas ar bent
jau tavo krūtys sekmadienį,
vos tau pakirdus

vos tau atsistojus prie lango,
veidu į taką, veidu į šviesą,
užliejančią sodą, veidu
į mėlyną tyrą balandį

kai neliks tau manęs, vis vien
kažkur vaikas pieš ant uolų
žaibus ir vėjus, nežinodamas,
kad tu jau viena

Julius Keleras