Na, dabar jau akys merkiasi kaip noriu miego, bet, kadangi visai ką tik baigiau skaityt Gabrielės Petkevičaitės - Bitės "Karo meto dienoraštis.1 tomas", tai negaliu delst su aprašymu. Visgi, įspūdžiai dar visai šviežūs, tad ir skubu aprašyt.
Knygos aprašymas: " Tai vienintelis kūrinys, nušviečiantis Pirmąjį pasaulinį karą ir turintis didelės istorinės, kultūrinės, pažintinės vertės. Pirmasis tomas nušviečia 1914 metų tarptautinę politinę situaciją ir Pirmojo pasaulinio karo pirmuosius metus."
Mano vertinimas: Pirmiausia, tenka pripažint, labai jau sunku vertinti tokio pobūdžio knygą. Į balus įspraust dienoraštį tikrai sudėtinga. Hmmm. bet pabandžius... tarkim, 9/10. Visgi, šis dienoraštis rašytas tikrai seniai ir buvo dabar jau nebevartotinų žodžių, ar sakinių.
Mano nuomonė apie šią knygą: Manau, jog tokia knyga yra labai naudinga, kadangi plečia istorines žinias, ir apskritai, bendrą suvokimą apie karą, jo baisumus, žmonių požiūrį ir jaustą baimę. Padeda kiek kitaip vertint šiandieninę padėtį. Kuo toliau, tuo labiau man pradeda tokio pobūdžio knygos patikti. Vis jaučiu, kaip jos gilina mano žinias.
Mano pieštukas užkliuvo: "Ir tik sielos kančių dygiais spygliais išklotas kelias nuveda žmogų pro pasaulio klaikų labirintą prie saulėto idealų aukuro!"
"Psichologijos patvirtinti ir iš istorijos juk žinomi faktai, kad esama žmonių, kurie, pradėję žmones skersti, paskui įsivaro kaip į hazardą... ir ieško progos sau lygaus padaro kraujui lieti. O tas karas? Ar nėra jis tiesiog nuožmumo mokykla ir akstinas prie bjauriausių darbų, kurie visuomet susidėjusiomis aplinkybėmis teisinami..."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą