Ir vėl Ivanauskaitė. Taip. Paskaičius Ivanauskaitės kūrybą mane ir pačią apsėda noras kurti. Mano pagrindinis Įkvėpimo šaltinis būtent ir yra Ivanauskaitė. Mylimiausia. Nepakartojama. Niekam mano širdyje vietos neužleidžianti rašytoja. Dievinte dievinu. Ir knygas net po kelis kartus skaitau, nes, rodos, norisi kiekvieną žodį į save sugerti, atrasti kažką, suprasti, įsisamoninti. Na, aš ir pati pastebiu, kad mano pačios kūryba yra išties labai jau paveikta Ivanauskaitės, bet nebūtina manęs kaltinti, tiesiog pasąmonėje taip jau susiklosto viskas. Gerai, kaip visad su nukrypimais aš, bet laikas jau baigt. Ir pradėt kalbėt apie knygą.
Knygos aprašymas : "Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kenčia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė meilė atrodo saldesnė už pirmąją. Net ir liūdniausi dalykai kartais išspaudžia šypseną."
Mano nuomonė apie šią knygą : Šią knygą suvartojau labai greitai. Tereikėjo vos keleto dienų ir perskaityta. Ji mane pritraukė ir įlindo sielon. Tikrai netikėtos įvykių atomazgos, gyvenimo posūkiai. Gal kiek kraupokos Likimų istorijos, ar tam tikri įvykiai, tačiau būtent tai verčia mąstyt. Mąstyt apie save, apie aplinką, apie Likimą. Įdomi pagrindinė herojė. Savo aštriu protu ir keistais įpročiais ji mane ir žavėjo, ir kartu aš jos nesupratau. Pavyzdžiui, keistas tas jos įprotis savo problemas nuvyt šalin, palyginus jas su pasaulyje šėlstančiomis nelaimėmis. Nors, galbūt tai ir palengvina savų problemų svorį. pati knyga tikrai man labai patiko! Galbūt patiko pati idėja, padėt žmonėms atsistot ant kojų. Galbūt patiko, nes sukrėtė, nes privertė labiau susimąstyti apie savęs saugojimą.Privertė susimąstyt apie tai, koks geras mano gyvenimas, palyginus su pagrindinėmis knygos herojėmis, kurių, apstu realybėje. Ir paskutinis pasižadėjimas, perskaičius šią knygą: Negalima smerkt kito žmogaus. Jei negali, nerandi savyje jėgų padėt kažkam, tai tiesiog nusisuk. bet jokiu būdu nesmerk.
Mano vertinimas: 10/10!!!
Mano pieštukas užkliuvo :
"Stichinės nelaimės, karai, teroristiniai aktai ir įkaitų dramos mums sukelia slaptą palengvėjimą, nes padeda atsakomybę už vidinį pragarą perkelti į išorę. Desperaciją dėl totalaus asmeninio pasaulio žlugimo sutapatiname su katastrofomis, vykstančiomis ten, kur blogai, labai blogai, bet mūsų nėra."
"Noriu prisistatyti, paaiškinti, pasiaiškinti, išsiaiškinti, kas aš esu, nors net tiksliausi apibūdinimai tik paslepia mano esmę, kaip vaisiaus odelė, minkštimas, kietas kauliuko kiautas dengia traškų branduolį, kvepiantį migdolais arba ciano kaliu."
"Meilė turi daug visokių rūšių. Linas man yra lyg Tėvynė. Nesvarstau, kodėl gimiau būtent šitam pasaulio užkampy, gyvenu ir džiaugiuos, kad čia esu, priprantu, prisirišu, įleidžiu šaknis, o bet kur kitur išvykus jaučiu namų ilgesį. O vienintelė Meilė - tai šalis, į kurią pirmą kartą patekus atrodo, kad čia jau gyvenai tūkstantį metų. Ten norisi pasilikti amžinai, bet nelemta."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą