Baden Badeno nebus

Knygos aprašymas: "Baden badeno nebus - trečia Undinės Radzevičiūtės knyga po juodojo humoro ir absurdo mini romanų Strekaza ir Frankburgas. Tai keistos istorijos apie žmones, kurių jūs nesutiksite gatvėje, o jeigu ir sutiksite, jie tų istorijų niekada jums nepapasakos... Naujoji knyga Baden Badeno nebus atveria dar vieną šios talentingos kūrėjos briauną - mokėjimą pasakoti istorijas. Knygoje išlieka įprastas Undinės Radzevičiūtės stilius, įmanomas pavadinti "akupunktūrine proza" - preciziški sakinių dūriai, taupus ir asketiškas kalbėjimas ir itin subtilus humoras."

Mano nuomonė apie šią knygą: Ilgai dvejojau skaityti šią knygą ar ne. Kartas nuo karto akys vis užkliūdavo už šio pavadinimo, tačiau pasiimti ir perskaityti nesiryžau. Tik dabar, išgirdusi apie tai, jog ši rašytoja gavo ES literatūros premiją, net susigėdau, jog dar taip ir neteko nieko skaityti. Nors norėjau pirma perskaityti "Žuvys ir drakonai", deja, bibliotekoje jos neradau, tad griebiau šią mažytę ir skanią "Baden Badeno nebus". Šioje knygoje yra 16 šmaikščių, keistų mini istorijų. Kiekviena istorija įdomi ir įdomi savaip. Kai kurie motyvai šiek tiek kartojasi, kaip tarkime, pirštai, rankos, tačiau iš esmės istorijos skirtingos. Labiausiai įstrigusios istorijos - "Grafo žmona" ir "Valteris Šulcas". Pirmoji įstrigo dėl melancholijos ir liūdesio, kurie smelkte persmelkia. O antroji įstrigo įdomiomis mintimis apie knygas ir, žinoma, labai keistu pasiūlymu - kad V. Šulcas parduotų odą ir taptų... ištatuiruotu knygos viršeliu. Skaitant šią knygą, pagalvojau, kad Undinė Radzevičiūtė yra tarytum lietuviškasis A. Baricco. Abu stebina istorijų unikalumu, veikėjų neįtikėtinu neįprastumu ir kažkokia tvyrančia visur magija.

Mano vertinimas: 7/10.

Mano pieštukas užkliuvo:
"Vis dar pasitaiko žmonių, kurių gyvenimą pakeitė knygos.
Giunteris pažinojo net du vyrus, nukentėjusius nuo Nabokovo “Lolitos”.
Vienas pagal ją netgi gyveno, o kitas tik labai to norėjo.
Taip pat jis pažinojo vieną protingą moterį, į klausimą, kokio tipo vyrai jai patinka, atsakančią: „Kaip Šerlokas Holmsas.“ Kai jos klausdavo: „Kaip kuris?“ – ji atsakydavo: „Kaip bet kuris.“
Giunteris žinojo, kad Rusijoje nuolat pasitaiko žmonių, bandančių gyventi pagal Dostojevskį. Ir jiems baigiasi blogiausiai.
Kodėl gyvenimas pagal geriausio rašytojo geriausius kūrinius baigiasi blogiausiai?
Stebėdamas gyvenimą Giunteris įsitikino, kad įtaką gyvenimui turi ne tik pripažinti šedevrai, bet ir beveik nepastebėti kūriniai.
O kartais netgi knygos viršeliai."

"O pasaulyje nėra pavojingesnių žmonių už tuos, iš kurių atimamos iliuzijos."

Knyga: Iš bibliotekos.