Jaunojo Verterio kančios

Knygos aprašymas: " Epistoliarinis Gėtės romanas, išleistas 1774 metais.Romanas buvo vienas svarbesnių vokiečių Audros ir veržimosi judėjimo kūrinių, padaręs įtaką vėlesnės Romantizmo literatūros formavimuisi. Šis romanas Gėtę pavertė Švietimo amžiaus įžymybe. Romano kultinis statusas jaunimo tarpe išpopuliarino kūrinyje aprašytą Verterio aprangos stilių ir net paskatino savižudybes pagrindinio veikėjo pavyzdžiu."

Mano nuomonė apie šią knygą: Džiaugiuosi, kad pirmoji pažintis su Gėte buvo "Faustas", džiaugiuosi, kad nesugalvojau skaityti "Jaunojo Verterio kančių". Nepamenu, kada taip smarkiai nusivyliau mėgstamu rašytoju. Atrodo, lyg "Jaunojo Verterio kančias" ir "Faustą" būtų rašę du visiškai skirtingi žmonės. Seniai beskaičiau kažką tokio lėkšto. Verteris - apsiseilėjęs vaikiškas vyras, bandantis pretenduoti į intelektualų jaunuolį. Net bjauru skaityti, kaip žmogus gali šitaip suskysti dėl svetimos moters. Vos pirmą kartą ją pamatęs, Verteris suskysta ir nebeatsileidžia, kol galiausiai visiškai pasiduoda. Ir kur čia tas knygos grožis? Genialusis "Faustas" ir apsiseilėjęs Verteris yra visiškai nesulyginami personažai. Dra kartą įsitikinau, jog yra labai daug pervertintų knygų."Jaunojo Verterio kančios" - viena iš jų.Verteris - žmogaus degradacijos pavyzdys. Tie visi sapaliojimai apie tokią neva nerealią meilę man kėlė pasibjaurėjimą ir, žinoma, nuobodulį. Jau geriau žiūrėti Santą Barbarą.

Mano vertinimas: 2/10.

Mano pieštukas užkliuvo: "Juk viskas pasauly tik akių dūmimas, ir kvailys yra tas, kas kitų verčiamas, o ne iš aistros ar būtino poreikio dirba, siekdamas pinigų, garbės ar dar ko nors."

"Ak, jūs išminčiai! - sušukau šypsodamasis. - Aistra! Girtumas! Pamišimas! Jūs tokie ramūs, tokie abejingi, jūs, dorieji žmonės! Jūs smerkiat girtuoklį, bjauritės pamišėliu, einate pro šalį kaip tas levitas ir dėkojate dievui kaip tas fariziejus, kad jis nepadarė jūsų tokiais kaip vienas iš jų. Aš ne kartą buvau girtas, mano aistros visada buvo netoli pamišimo, ir aš nesigraužiu nei dėl vieno, nei dėl kito, nes, kiek leido mano protas, suvokiau, kodėl visi nepaprasti žmonės, kurie nuveikia didelius, iš pažiūros neįmanomus darbus, nuo seniausių laikų apšaukiami girtuokliais ir pamišėliais."

O 2014 metais perskaičiau...

Ir pagaliau ramia širdimi galiu apžvelgti 2014 metus. Perskaičiau mažokai, viso labo 29 knygas. Širdis liūdi pagalvojus, jog 2013 metais perskaičiau 46 knygas. Tad 2015 pati sau žadu, kad daugiau skaitysiu ir stengsiuosi vėl atrasti tai, kas mane žavi.

Taigi, pradėsiu nuo teigiamų dalykų. Knygos, kurias rekomenduočiau (įvertinau 10 balų):

1. Kęstutis Navakas "Lorelei"
2. Rimvydas Stankevičius "Laužiu antspaudą"
3. Vaiva Grainytė "Pekino dienoraščiai"
4. Astrida Petraitytė "Helė"
5. Sigitas Parulskis "Mano tikėjimo iltys"
6. "Jurga" (sudarė Dovilė Želčiūtė)
7. Antoine de Saint-Exupéry "Mažasis Princas"
8. J. V. Gėtė "Faustas"


Kitos knygos, kurias išskirčiau, kaip vertas dėmesio:

1. Gabriel Garcia Marquez "Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes"
2. Jean-Paul Sartre "Šleikštulys"
3. Gintaras Grajauskas "Eilėraščiai savu kailiu"
4. Susan Sellers "Vanesa ir Virdžinija"
5. Edmundas Malūkas "Šiukšlyno žmonės"
6. Šekspyras "Hamletas"

Knyginiai nusivylimai. (Arba knygos įvertintos 1-4 balų.):

1. Knut Hamsun "Viktorija"
2. Dovilė Želčiūtė "Džuljetos suknelė"
3. Aidas Marčėnas "Tuščia jo"
4. Daniel Defo "Robinzonas Kruzas"

Tai tiek mano knygiškų džiaugsmų ir nusivylimų 2014 metais. O pagaliau atėjusiais 2015 metais pati tikiuosi ir linkiu knygų mylėtojams kuo daugiau atradimų, kuo daugiau skaitymo džiaugsmo! Juk skaityti taip gera.:)

Žemyna ir jos mitinis pasaulis

Knygos aprašymas: "Žemyna – dirva ar tiesiog velėna – tai ne tik reali, materiali žemė. Tikima joje esant mistiškos jėgos, ypatingos energijos, įsiliejančios į gyvą būtybę. Ši galia duoda pradžią gyvybei ir ją ritmingai bei nuolatos regeneruoja.
Gimimas, branda, mirtis ir atgimimas – dėsningi, cikliškai pasikartojantys vyksmai, apimantys visą žemiškąją kūriniją.
Įsivaizduota, kad tarp mitinio pasaulio sferų, ypač tarp antžeminės srities ir požemio, yra nepertraukiamas ryšys – gyvybės formų cirkuliacija, žemiškajai gyvybei vis atgimstant nauja forma.
Chtoninių kuriamųjų galių raiškos viršūnė – javų žydėjimas, tapęs apskritai žemiškojo vitališkumo klestėjimo simboliu."

Mano nuomonė apie šią knygą: Prisipažinsiu, šita knyga 2014 metais man buvo didžiausias iššūkis. Tikriausiai apskritai, ne tik 2014 metais tai buvo ilgiausiai mano skaitytas kūrinys. Puslapių skaičius - 502. Mano skaitymo laikas - pusė metų. Aš be galo žaviuosi pagonybe, lietuvių dievybėmis, man įdomus jų garbinimas, šventės ir apskritai, mitologija. Tad pamačiusi šią knygą drąsiai ją pagriebiau. "Žemyna ir jos mitinis pasaulis" ne šiaip koks grožinis romanas, o mokslinis darbas apie Žemyną, visas jos galimas atmainas, visas šventes, kurioms ji galėjo daryti įtaką ir visą jos veikimo sferą. Per šią knygą artimiau susipažinau su pagoniškąja Lietuva, žmonėmis, tikėjusiais Žemynos galia ir jai aukojusiais. Tai tokia specifinė knyga, kad sunku ją ir aprašyti. Jaučiuosi praturtėjusi žiniomis ir vis žiūriu į krūvą citatų, kurias perrašysiu iš jos. Mitinis pasaulis man tapo dar artimesnis ir įdomesnis.

Mano vertinimas: 8/10

Robinzonas Kruzas

Knygos aprašymas: "Jaunasis Kruzas ištroškęs nuotykių palieka tėvo namus ir išplaukia į nežinomybę. Patyręs šiurpių nuotykių ir sudužus laivui jis atsiduria negyvenamoje saloje. Čia išgyventi jis gali pasikliaudamas vien savo žiniomis ir jėgomis. Robinzonas Kruzas tyrinėja salą, išmoksta medžioti, prasimanyti maisto, susikuria namus, prisijaukina laukinių gyvūnų, kovoja su atplaukiančiais kanibalais ir skaičiuoja dienas...
Jo draugais tampa išgelbėtas laukinis žmogus ir papūga. Praleidęs saloje ilgus metus, Robinzonas Kruzas grįžta namo.
Tai vienas pirmųjų ir garsiausių nuotykių romanų pasaulyje. Jis sukurtas remiantis tikra istorija."

Mano nuomonė apie šią knygą: Vėlgi, kūrinys, kurį privalėjau perskaityti. Niekada nesižavėjau nuotykine literatūra. Gal todėl, kad nebuvau tas vaikas, kuris tik ir ieško progos įsikart į aukščiausią medį ar svajotų apiplaukt pasaulį. Galbūt buvo vietų, kai net aš skaičiau susidomėjusi, tačiau tokių vietų šioje knygoje man buvo vos kelios. Pernelyg utopiškai palankios sąlygos klostėsi Robinzonui tiek plaukiojant, tiek saloje, tiek ir grįžus iš jos. Kažkaip išmokau knygų nevertinti pagal laikotarpį, kada jos rašytos. Yra kūrinių, kurie kad ir kada parašyti, tačiau vis dar aktualūs, vis dar virpina šio 21 a. žmogų, tačiau yra ir tokių, kurie sustabarėję knygų sąrašuose ir nežinia kodėl. Na, "Robinzoną Kruzą" knygų sąrašuose dar pateisinu, nes, išties, istorija apie negyvenamą salą, apie galimybes ten išgyventi ir panašiai yra apstu ir tikriausiai, pagrindinis kūrinys, visa tai įkvepiantis yra būtent "Robinzonas Kruzas".

Mano vertinimas: 4/10

Faustas 1 dalis

Knygos aprašymas: ""Į „Faustą“ tilpo dangus ir žemė, visa Europos istorija nuo Homero iki Gėtės. Todėl tai kartu ir mnemoninė sistema (padedanti atsiminti). Faustas Gėtės tragedijoje – būdingas naujųjų amžių atstovas, nepasotinamas ir nerimstantis kaip mūsų laikų žmonės, mokslo ir technikos kūrėjai, kuriuos masina beribiai ateities horizontai. Ta reikšme vartojamas ir būdvardis „faustiškas“."

Mano nuomonė apie šią knygą: Ir vėl. Skaitytas trečią kartą ir sužavėjęs dar labiau, nei praėjusius du kartus. Pirmiausia aplankė mintis, kad Gėtės "Faustas" man panašus į H. Hesse "Stepių Vilką". Abi istorijos pasakoja apie vienišą laba išsilavinusį vyrą, kuris jaučia vidinę kovą ir staiga sutinka moterį, kuri viską apverčia. Šįkart apie Faustą. Inetelektualas, pardavęs savo sielą Mefistofeliui už palaimos akimirką. Pagaliau Faustas atsitraukia nuo taip įkyrėjusių knygų, išlenda iš savo niūraus kambario ir įsimyli. Įsimyli jauną merginą, ją suvedžioja ir istorija baigiasi tragiškai. Stebėjausi Fausto, kaip tokio išsilavinusio vyro, vaikiškumu meilės reikaluose. Iš pradžių jis visiškai pameta galvą, paskui nusispjauna į merginą ir palieka ją vieną su nelaimėmis. Nužudo jos brolį, Margarita paskandina jų su Faustu kūdikį, nužudo motiną ir yra pasmerkiama visuomenės. O Faustui į visa tai nusispjaut, jis su Mefistofeliu išskrenda pasigrožėti Valpurgijos naktimi. Nors ir grįžta, vedamas kaltės, vaduoti Margaritos, tačiau, deja, tai jam nepavyksta ir jo poelgiai manęs neįtikina. Manau, jog Faustą tiesiog sužavėjo Margaritos jaunystė, o Margaritą Fausto išsilavinimas. Tačiau tokia jaunystė ir toks išsilavinimas tikrai ne pati geriausia sąjunga. Tad istorija ir baigiasi tragiškai. Pikta ant Fausto, iš dalies, gaila Margaritos, tačiau jos vaikiškas naivumas ir erzina. Pats žaviausias veikėjas man yra Mefistofelis. Ir pati žaviausia knygos vieta - Valpurgijos nakties aprašymas. Bet kokiu atveju, "Faustas" yra genialus kūrinys, kurį, kaip ir anksčiau minėtą "Hamletą", privalu perskaityti. Rekomenduoju, be abejonės. Ir, manau, pati dar skaitysiu su malonumu.

Mano vertinimas: 10/10.

"Bet kokį nuostabų randu aš dvasiai peną
Kokia man gyslom šiluma srovena,
Kada šnekuosi vienas su knyga!"

"Šimtai romanų moko mus:
Nuskintas vaisius tik tada skanus,
Kai jo pasiekt iš karto negali tu;"

"Kas vargo neragavo - laimės nepajus."

Mažasis princas:)

Knygos aprašymas: "Antoine de Saint-Exupéry, prancūzų rašytojas ir lakūnas, gimė 1900 m. Lione. Būdamas dvylikos metų, pirmą kartą pakilo į orą lėktuvu, ir šis įvykis nulėmė jo likimą: jis tapo profesionaliu lakūnu. Savo ir draugų skrydžius, dangaus ir žemės keliones jis aprašė knygose Pietų paštas (1929), Naktinis skrydis (1931), Žemė, žmonių planeta (1939), Karo lakūnas (1942) ir kt. Šios knygos išverstos į pagrindines pasaulio kalbas, taip pat į lietuvių kalbą.
Antrojo pasaulinio karo metais rašytojas tarnavo karo žvalgybos aviacijoje. 1943 m. parašė Mažąjį princą, atnešusį jam neblėstančią šlovę. Tai klasika tapusi alegorinė pasaka, iki šiol žavinti viso pasaulio vaikus ir suaugusius žmones. A. de S.-Exupéry moko mus išminties nemoralizuodamas ir nenusileisdamas iki sentimentalumo. Tai knyga apie berniuką iš kitos planetos, apie jo tarpplanetines keliones ir sykiu išmintingas pasakojimas apie žmogaus lemtį.
Rašytojas žuvo 1944 m. liepos 31 d. vykdydamas karinę užduotį."

Mano nuomonė apie šią knygą: Mažąjį Princą, tikriausiai, daugelis skaitė vaikystėje. Aš vaikystėje jo neskaičiau, nepateko jis man į rankas. Ne kartą esu sulaukusi ir klausimo: "Tai kas tu per skaitytoja, jei "Mažojo Princo" nesi skaičiusi??!", ne kartą teko sulaukti ir rekomendacijų, kurios man vis atrodydavo banalios, maniau, kad niekad negalėčiau pamėgti "Mažojo Princo", juk pasakos išėjo kartu su vaikyste... Ir klydau! Galiausiai, viena draugė įnirtingai man bandė jį rekomenduoti ir davė, kad perskaityčiau. Ir ką gi, manau, kad tai viena geriausių kada nors skaitytų knygų. Tikrai.:) Net pačiai keista, juk man jau beveik 21 metai, o aš šypsojausi ir net nubraukiau ašarą skaitydama Mažajį Princą. Tai viena tų pasakų, kur privalu skaityti kiekvienam suaugusiam. Tam, kad suprastų tikrąjį gyvenimą, meilės ir draugystės prasmę. Reikėtų ją turėti šalia lovos ir kas vakarą vis paskaitinėti, kad iš naujo patikėtum gyvenimu. Kam visų tų vienuolių su ferariais, jeigu yra Mažasis Princas.:)) Būtinai ją nusipirksiu ir laikysiu savo vaikams. Tegu jie būna tie, kuriems nereiks parausti, kad vaikystėje neskaitė "Mažojo Princo". Nors jį skaityti niekad nevėlu!

Mano vertinimas: 10/10!

"Visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai. (Tik nedaugelis tai atsimena)."

Ir daug kitų nuostabių citatų, kurias, tikiu, daugelis ir taip žinote. :)

Hamletas

Knygos aprašymas: "Hamletas - Viljamo Šekspyro tragedija, viena žymiausių jo pjesių, parašyta 1600–1601 m. Tai yra ir ilgiausia Šekspyro pjesė - joje yra 4042 eilutės ir 29551 žodis. Pjesėje vaizduojamas taurus humanistas, tragiškai vienišas kovoje prieš visuomeninį blogį. Hamletas – filosofinio pobūdžio drama, kadangi joje keliami būties (egzistenciniai) klausimai."

Mano nuomonė apie šią knygą: Geriausiai mano nuomonę apibendndrina sakinys iš mano užrašų: "Trečią kartą skaitytas ir vis toks pats geras "Hamletas". Taip, skaitytas jau trečia kartą. Pirmąjį kartą skaičiau kokių 16-os, antrąjį kartą skaičiau 2011 metais ir mano nuomonė šičia: http://skanauszodzio.blogspot.com/2011/10/hamletas.html . Ir trečiąjį kartą skaičiau dabar, jau studijuodama universitete. Skaičiau ir dar skaityčiau! Pastebiu, jog kaskart skaitydama randu vis naujų spalvų, jausmų, susižaviu vis naujais charakteriais. Pavyzdžiui, šįkart man pasirodė įdomus moterų - Ofelijos ir Hamleto motinos pasauliai. Hamleto motina buvo stipri moteris ar papučiama vėjo parsidavėlė? Ji mylėjo Hamleto tėvą ar savanoriškai išdavė jį ir nužudė? Galų gale, ne kartą susikirto nuomonės auditorijoje, kai nagrinėjome Hamleto ir Ofelijos jausmus. Aš manau, kad Hamletas mylėjo Ofeliją, kitos manė priešingai. Hamleto jausminės audros man atrodė labai žmogiškos, tikriausiai, nė vienas dramos veikėjas nebuvo toks žmogiškas, kaip Hamletas. Rodos, per žingsnį nuo beprotybės, bet ir aštraus proto. Kas nepasiklystų savo jausmuose, mirus gerbiamam ir mylimam tėvui, ir motinai ištekėjus už tėvo brolio? Manau, kad Hamletas yra geriausia mano skaityta drama ir nežinau kitos tokios dramos, kuri sukeltų tiek jausmų mano širdyje. "Hamletas" yra tas kūrinys, kurį būtina perskaityti.

Mano vertinimas: 9/10.