Mano nuomonė apie šią knygą: Ir vėl. Skaitytas trečią kartą ir sužavėjęs dar labiau, nei praėjusius du kartus. Pirmiausia aplankė mintis, kad Gėtės "Faustas" man panašus į H. Hesse "Stepių Vilką". Abi istorijos pasakoja apie vienišą laba išsilavinusį vyrą, kuris jaučia vidinę kovą ir staiga sutinka moterį, kuri viską apverčia. Šįkart apie Faustą. Inetelektualas, pardavęs savo sielą Mefistofeliui už palaimos akimirką. Pagaliau Faustas atsitraukia nuo taip įkyrėjusių knygų, išlenda iš savo niūraus kambario ir įsimyli. Įsimyli jauną merginą, ją suvedžioja ir istorija baigiasi tragiškai. Stebėjausi Fausto, kaip tokio išsilavinusio vyro, vaikiškumu meilės reikaluose. Iš pradžių jis visiškai pameta galvą, paskui nusispjauna į merginą ir palieka ją vieną su nelaimėmis. Nužudo jos brolį, Margarita paskandina jų su Faustu kūdikį, nužudo motiną ir yra pasmerkiama visuomenės. O Faustui į visa tai nusispjaut, jis su Mefistofeliu išskrenda pasigrožėti Valpurgijos naktimi. Nors ir grįžta, vedamas kaltės, vaduoti Margaritos, tačiau, deja, tai jam nepavyksta ir jo poelgiai manęs neįtikina. Manau, jog Faustą tiesiog sužavėjo Margaritos jaunystė, o Margaritą Fausto išsilavinimas. Tačiau tokia jaunystė ir toks išsilavinimas tikrai ne pati geriausia sąjunga. Tad istorija ir baigiasi tragiškai. Pikta ant Fausto, iš dalies, gaila Margaritos, tačiau jos vaikiškas naivumas ir erzina. Pats žaviausias veikėjas man yra Mefistofelis. Ir pati žaviausia knygos vieta - Valpurgijos nakties aprašymas. Bet kokiu atveju, "Faustas" yra genialus kūrinys, kurį, kaip ir anksčiau minėtą "Hamletą", privalu perskaityti. Rekomenduoju, be abejonės. Ir, manau, pati dar skaitysiu su malonumu.
Mano vertinimas: 10/10.
"Bet kokį nuostabų randu aš dvasiai peną
Kokia man gyslom šiluma srovena,
Kada šnekuosi vienas su knyga!"
"Šimtai romanų moko mus:
Nuskintas vaisius tik tada skanus,
Kai jo pasiekt iš karto negali tu;"
"Kas vargo neragavo - laimės nepajus."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą