2015 m. sausio 9 d., penktadienis

Jaunojo Verterio kančios

Knygos aprašymas: " Epistoliarinis Gėtės romanas, išleistas 1774 metais.Romanas buvo vienas svarbesnių vokiečių Audros ir veržimosi judėjimo kūrinių, padaręs įtaką vėlesnės Romantizmo literatūros formavimuisi. Šis romanas Gėtę pavertė Švietimo amžiaus įžymybe. Romano kultinis statusas jaunimo tarpe išpopuliarino kūrinyje aprašytą Verterio aprangos stilių ir net paskatino savižudybes pagrindinio veikėjo pavyzdžiu."

Mano nuomonė apie šią knygą: Džiaugiuosi, kad pirmoji pažintis su Gėte buvo "Faustas", džiaugiuosi, kad nesugalvojau skaityti "Jaunojo Verterio kančių". Nepamenu, kada taip smarkiai nusivyliau mėgstamu rašytoju. Atrodo, lyg "Jaunojo Verterio kančias" ir "Faustą" būtų rašę du visiškai skirtingi žmonės. Seniai beskaičiau kažką tokio lėkšto. Verteris - apsiseilėjęs vaikiškas vyras, bandantis pretenduoti į intelektualų jaunuolį. Net bjauru skaityti, kaip žmogus gali šitaip suskysti dėl svetimos moters. Vos pirmą kartą ją pamatęs, Verteris suskysta ir nebeatsileidžia, kol galiausiai visiškai pasiduoda. Ir kur čia tas knygos grožis? Genialusis "Faustas" ir apsiseilėjęs Verteris yra visiškai nesulyginami personažai. Dra kartą įsitikinau, jog yra labai daug pervertintų knygų."Jaunojo Verterio kančios" - viena iš jų.Verteris - žmogaus degradacijos pavyzdys. Tie visi sapaliojimai apie tokią neva nerealią meilę man kėlė pasibjaurėjimą ir, žinoma, nuobodulį. Jau geriau žiūrėti Santą Barbarą.

Mano vertinimas: 2/10.

Mano pieštukas užkliuvo: "Juk viskas pasauly tik akių dūmimas, ir kvailys yra tas, kas kitų verčiamas, o ne iš aistros ar būtino poreikio dirba, siekdamas pinigų, garbės ar dar ko nors."

"Ak, jūs išminčiai! - sušukau šypsodamasis. - Aistra! Girtumas! Pamišimas! Jūs tokie ramūs, tokie abejingi, jūs, dorieji žmonės! Jūs smerkiat girtuoklį, bjauritės pamišėliu, einate pro šalį kaip tas levitas ir dėkojate dievui kaip tas fariziejus, kad jis nepadarė jūsų tokiais kaip vienas iš jų. Aš ne kartą buvau girtas, mano aistros visada buvo netoli pamišimo, ir aš nesigraužiu nei dėl vieno, nei dėl kito, nes, kiek leido mano protas, suvokiau, kodėl visi nepaprasti žmonės, kurie nuveikia didelius, iš pažiūros neįmanomus darbus, nuo seniausių laikų apšaukiami girtuokliais ir pamišėliais."


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą