Jurga Ivanauskaitė, drįsčiau teigti, yra viena ryškiausių Lietuvos rašytojų. Taip, taip, aš parašiau yra, vien todėl, nes Ji gyva savo kūryba. Jos mintys buvo tokios drąsios ir unikalios, jog sulaužė visus lietuviškos kūrybos rėmus. Netgi, dabar, Jai niekas neprilygtų. Ji išsiveržė, sulaužė tabu. Ypač romanu "Ragana ir lietus". Taip, šis romanas kiek šokiruojantis.
Knygos aprašymas : "J. Ivanauskaitės „Ragana ir lietus" - romanas apie kūną ir sielą, meilę ir nuodėmę, skausmingą jaunos moters aistrą kunigui, kuris užsidaro vienuolyne. Lietuvoje pirmąkart išleista 1993-iaisiais, po didelių istorinių permainų, knyga užgavo atvirą visuomenės nervą. Šiandien šis romanas jau skaitomas Vokietijoje (trys leidimai), Latvijoje, Estijoje."
Mano nuomonė apie šią knygą: Na, jau kaip ir išreiškiau dalį savo nuomonės įrašo pradžioje. Visų pirma, tai ši knyga pakliuvo man į rankas jau po to kai dukart mačiau filmą "Nuodėmės užkalbėjimas", todėl, savaime suprantama, sunku sulaužyti atmintin įsigėrusių aktorių veidus. Tad taip aš ir mačiau kunigą Paulių kaip aktorių Aleksą Kazanavičių, pagrindinę heroję Viką kaip aktorę Rasą Samuolytę ir taip toliau... Bet gal netgi džiaugiuosi jog juos taip mačiau. Mane labai jau žavi aktorė Rasa Samuolytė, tad jokio nuostolio nepatyriau. Gerai, filmą paliekam ramybėje. Tad štai knyga... Kaip įprasta Ivanauskaitės kūryboje, buvo mistiškumo, tokių netgi, sakyčiau, keistų momentų. Kaip būdinga, vėlesnei jos kūrybai, buvo liečiama religijos tema, kuri man taip pat darosi vis artimesnė. Vos paėmus šią knygą ir paskaičius aprašymą, tikėjausi jog bus daug gašlumo, šlykščių vietų, bet, palyginus, jų buvo tikrai mažiau negu tikėjaus. Apie šią knygą galiu pasakyt tiek, jog man ji pasirodė... Tokia savotiška. Tačiau, negalėčiau jos priskirt prie geriausių Ivanauskaitės knygų. Nežinau vėlgi kas man užkliuvo, bet ši knyga... Na, gal aš per jauna jai. Nežinau...
Mano vertinimas: 7/10. Žiauroka man pačiai, juk tai Ivanauskaitė! Mylimiausia mano rašytoja... Bet ši knyga ne itin mane sužavėjo...
Mano pieštukas užkliuvo: " -Klausyk. Aš atimu tau viltį. Bet kokią, net pačią menkiausią su manim susijusią viltį. Tu turi visą pasaulį su neribotomis jo galimybėmis, neišsemiama meilės potencija, kūrybos galia, su nesuskaičiuojamais tikėjimais, milijardais žmonių, neišmatuojamomis viltimis. Tik manęs jame nėra. Tu turi viską, įsiklausyk, viską, išskyrus mane. Tu turi patį svarbiausią - laisvę. Mane mylėdama buvai ją visai praradusi. Tu išeisi pro mano namų duris į šiltą naktį ir pajusi, kad esi naujas, nuostabiai laisvas žmogus."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą