Ivanauskaitė! Taip, vėl. Šią knygą surijau vos per tris dienas. Būčiau surijus ir dar greičiau, tačiau atsirado įvairiausių reikalų tai mieste, tai sode. Bet, va šįryt, visai netikėtai pažadinta pabaigiau ją skaityti. Gaila... Norisi dar. Kaip visuomet, kai skaitau Ivanauskaitės knygas, esu nepasotinama. Bijau, kad tai viena paskutinių dar neskaitytų Jos knygų. Ką gi, man regis, greit iš naujo paleisiu ratą ir pradėsiu nuo pradžių... Nuo "Mėnulio vaikų" :) Na, dar puikuojasi neseniai nusipirkta "Kelionių alchemija". Ot skanausiu! bet, kada vėliau, kadangi dar laukia kalnas iš bibliotekos pasiskolintų knygų. Net širdis krykštauja pažiūrėjus į tą mielą kalnelį ant stalo. :)
Knygos aprašymas : "Tai pačios autorės vienas mylimiausių kūrinių, beveik nepastebėtas skaitytojų ir nesuprastas kritikų.
Klajūnė Agnija, prieš dingdama be žinios, romano pasakotojai spėja atiduoti savo rankraštį, kuriame aprašyti jos nutikimai svetimuose kraštuose. Agnijos nuotykiai ir išgyvenimai atrodytų neįtikėtini, jei pats gyvenimas nepranoktų net lakiausios vaizduotės."
Mano nuomonė apie šią knygą : Na, tikrai ši knyga buvo labai jau Ivanauskaitiška! Tačiau, negi ne tas mane labiausiai ir žavi?! Kaip kiekvieną kartą, mane įkvėpė, prikėlė svajones... Ir dabar tiesiog degte degu troškimu nuvykti į Indiją... Esu tiesiog apsėsta tų svajonių. Bet svajonėms rašyti yra kitas dienoraštis, tad, laikas prabilti apie pačią knygą... Vėl vienuoliai, egzotiški mylimieji, Indija, Agnijos daugialypiškumas... Būtent ką tik paminėtas daugialypiškumas man buvo labai artimas. Supratau, jog ir aš savyje turiu milijonus besipešančių Agnių. Jos visos tokios skirtingos ir pastoviai nesutariančios... Net užsimaniau jas įvardyti kokiais apibūdinimais, tačiau čia būtų bergždžias reikalas, nes kasdien pagimdau vis naują save... Ir taip nesiliauju. Panašiai kaip ir šios knygos veikėja Agnija. Aplinkos vis pažadinami įvairiausi Agnijos pavidalai. Agnijos meilės paieškos, pasibaigusios labai...Jausmingai. Nors, maždaug šito ir tikėjausi, tačiau mane nustebino tas jautrumas ir šiek tiek kitoks Likimo posūkis. Ši knyga mane paliko nežinomybėje. Kažkaip labai jau norėtųsi sužinoti ar kas įvyko po tų dvylikos metų... Ar ji išties, visą gyvenimą ir galvojo apie tą savo netikėtai gimusio jausmo savininką. Deja, į šiuos klausimus atsakymus galiu susigalvoti tik pati. :) Ir vienareikšmiškai galiu pareikšti, kad ši knyga yra nuostabi! Tiek savo magija, tiek veikėjų spalvingumu, tiek ir nuotykių įvairove... viskuo!
Mano vertinimas : tik 10/10!
Mano pieštukas užkliuvo :
"Kartais pasijuntu visiškai svetima. Sakytum nukritusi iš tolimos žvaigždės. Ateivė, bergždžiai besistengianti užmegzti su vietiniais gyventojais bent plonytį it voratinklis ryšį."
"Minia nepažįsta tiesos. Tikroji išmintis prieinama tik individams. tiems, kurie plaukia prieš srovę."
"Kiti egzistuoja tik tiek, kiek tu jiems leidi būti. Ir tik tokie, kokiems tu leidi būti. Kiti negali mūsų nei įskaudinti, nei įžeisti, jei patys savyje nesame tam paruošę derlingos dirvos."
"Negi manai, kad tave apkabinęs iš tikrųjų būsiu arčiau tavęs?"
Beje! Šioje knygoje buvo labai daug neištrintų pieštuko pėdsakų. Todėl buvo savotiškai įdomu lyginti mano pieštuko užkliuvimus su anksčiau buvusiais... Ir sukėlė smalsumą, kodėl prieš tai buvęs skaitytojas išskyrė būtent šias vietas... Kuo jis domisi? Galiausiai padariau išvadą, kad itin domisi magija ir knygoje minėtais vienuolynų pavadinimais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą