maras

Kamiu. Jau seniai norėjau susipažinti su šio rašytojo kūryba. Pirmasis žvilgsnis "Maras". Taip taip, dabar perskaičiau todėl, kad buvo vienuoliktos klasės knygų sąraše. Sunku pasakyti, kodėl tik dabar prisiruošiau pradėti pažintį. Išties, turbūt dėl to, jog apskritai, tai ne taip lengvai naujus vėjus įsileidžiu. Įsikabinu į kažką pamėgto ir pažįstamo... Todėl kartais tiesiog negaliu bibliotekoj viršyti atitinkamo knygų skaičiaus. :) bet po truputį jau seni pažįstami užleidžia vietas naujiems. Kaip, šiuo atveju - Kamiu.

Knygos aprašymas : "MARAS laikomas Albero Kamiu literatūrinės kūrybos viršūne."

Mano nuomonė apie šią knygą : Na, aprašymas nepasako nieko konkretaus, tačiau pabrėžia būtent tai, jog tai yra geriausia Kamiu knyga. Na, kadangi su Kamiu mes pažįstami tik šios knygos dėka, neturiu su kuo palyginti...Nors, beskaitant šią knygą, kažkodėl labai jau prisiminiau Balzaką. O Jo, kaip tyčia, aš nesugebėjau pamėgti. Tačiau Kamiu aš bandžiau suprasti ir pažvelgti į Jo kūrybą iš kitos pusės. Visų pirma, tenka pripažinti, maras, bent šiandien, tikrai neatrodo pati aktualiausia tema. Todėl nebuvo taip, jog negalėčiau atsiplėšti nuo šios knygos. Ir atsiplėšiau, ir buvo momentas, kai norėjosi pasiimti kokią kitą, tačiau nepasidaviau ir perskaičiau. Man šioj knygoj patiko tas pagrindinių veikėjų jausmingumas, keisti polinkiai, mintys... Žavėjo mintys apie menininkus. Ypač įstrigo Grano nesibaigiantis vieno sakinio tobulinimas. Jis man kėlė susižavėjimą. Net maro akivaizdoje Jis drįso kurti. Ir ne šiaip kurti, o netgi siekti tobulumo! Juk, rodos, tokiom aplinkybėm tiesiog rašytum sau ir tiek, tačiau Granas buvo toks užsispyręs, jog negalėjo rašyti tiesiog šiaip sau. Ir šauniausia tai, jog Jis išliko gyvas! Nors ir per stebuklą, tačiau buvo išgelbėtas. Ir tai tik dar vienas įrodymas, jog menas gelbsti. O, kad man toks užsispyrimas!

Mano vertinimas : 7/10. Manau, jog jau maždaug paaiškinau kodėl.

Mano pieštukas užkliuvo :

"Menininkui duota daugiau negu kitiems, kas to nežino. Jam daugiau atleidžiama."

"pernelyg skaudžiai galų gale atsimoka vaizduotė tiems, kurie ja pasikliauja."