Knygos aprašymas : „Trys draugai“ – liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga apie save, sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai – skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė – vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Jie geba jausti akimirkos žavesį, paslaptingą gyvybės šauksmą. Jų gyvenimo būdas – apsimestinai lengvas ir nerūpestingas. Nuoskaudą dėl sudaužytų gyvenimų ir karo sudarkytų likimų jie beviltiškai mėgina paskandinti alkoholyje. Bet atšiaurumas, cinizmas, skepsis ir juodasis humoras - tik uždanga, slepianti kraujuojančią sielą. Kaip tik dėl šios įžvalgos romano šlovė tokia nemirtinga."
Mano nuomonė apie šią knygą : Pagaliau vėl į rankas paėmiau Remarką! Ir tik pradėjusi skaityti šią knygą, supratau, kaip pasiilgau Jo kūrybos... Knyga, kurią apibūdinti žodžiais yra labai sunku. Tai istorija apie draugystę, gerumą ir meilę. Ir visi trys net ir atskirai yra labai stiprūs. Roberto Lokampo, Oto Kėsterio ir Gotfrydo Lenco draugystė yra tokia tvirta, kad jos nenugali net mirtis. Vos tik kuris nors iš jų papuola nelaimėn, tuoj bus padėta ir nesvarbu, kokia ta nelaimė būtų... Jei reikės pinigų - bus parduotas net pats mylimiausias ir brangiausias daiktas vien tam, kad draugas būtų išgelbėtas. Jeigu vienas iš draugų mirė - tai be jokių abejonių bus atkeršyta žudikui. Net dilgtelėjo širdį pagalvojus, kiek nedaug šiam pasaulyje yra tikrų draugų... Tokių kaip šioje knygoje - turbūt vienetai, o gal nė tiek? Šioje knygoje mane stebino ir žmonių gerumas, kokio šiandien sunku rasti. Pavyzdžiui, loterijoje laimėjus daug prizų atiduoti visai nepažįstamiem žmonėms... Man tai atrodo nepažįstama, nes matau tik atkištus į save šiandienos žmonių pirštus ir norą GAUTI, IMTI kuo daugiau, bet duoti - retai... O meilė! O meilė šioje knygoje mane pravirkdė... Žinoma, kaip būdinga Remarko kūryboje, vienas iš mylimųjų serga mirtina liga. Tačiau net ir tai nesutrukdo džiaugtis laimės akimirkomis kartu. O šiandien? Šiandien sunku džiaugtis vien tomis akimirkomis. Šiandien labai daug kur karaliauja principai. Abu mylim, bet nesam kartu, nes nė vienas nesugebam nusileisti... Negi tai ne dažna situacija? Ši knyga atveria akis, sugėdina ir parodo, kokie žmonės turėtų ar galėtų būti, kokios vertybės turėtų būti svarbiausios... Ši knyga iš tų, kurią reikia skaityti daug kartų ir iš kurios reikia mokytis lyg iš vadovėlio.
Mano vertinimas : Be abejonės, 10/10.
Pieštukas užkliuvo:
"Tiktai kvailas laimi gyvenime; protingas mato per daug kliūčių ir netenka pasitikėjimo, dar nieko nepradėjęs."
"Žinojimas išlaisvina žmogų, bet padaro jį nelaimingą."
"Bet juk be meilės žmogus - tai tik atostogaujantis lavonas."
"Paviršutiniški tik tie žmonės, kurie mano, kad jie ne tokie."
"Darbas - niūri manija. Jis visada dirbamas su iliuzija, kad ilgainiui visa pasikeis. Niekad niekas nepasikeis. Tiesiog juokinga matant, ką žmonės daro iš savo gyvenimo."
"Vienai lengviau būti, kai nieko nemyli."
"Žmonės daug piktesni nuodai nei degtinė ar tabakas."
Pirmoji E. M. Remarko knyga, kurią skaičiau. Tai buvo naktinis darbas, užkabinęs visam gyvenimui. Dar ir dabar citatas iš jo knygų pamenu. Kai reikia į kažką atsiremti.
AtsakytiPanaikintiTai jau tikrai, tokios knygos kaip ši, užkabina visam gyvenimui...
Panaikinti