Mano nuomonė apie šią knygą : Ne man, rašytojas P. Coelho, tikrai ne man... Jau kelintą knygą skaitau ir nieko. Nuobodžiauju visiškai. Jo knygos man atrodo, kaip sukramtyti kąsniai, kuriuos duoda mažiems vaikams. Nieko tarp eilučių ir, drįsčiau teigt, nieko eilutėse. Paistalai. Religija, meilės seilės ir upės... Religijos tema pateikta kažkokia juokingai iškreipta...Gerai, nieko nesakau dėl moteriškojo Dievo prado, šis klausimas nėra nei naujas, nei labai nerealus, tačiau ta Ji tvyranti visame kame ir dar apsireiškianti... Na... Šioje istorijoje man tiesiog neskanu. O meilės istorija... Visiškai kvaila, mano nuomone. Gerai, pirmoji meilė - tai gražu, tačiau čia ji atrodo tokia iš nieko... Jis, turėjęs daugybę moterų, apkeliavęs vos ne visą pasaulį, įstojęs į kunigų seminariją, pasirodo, visą gyvenimą myli vieną moterį. Net negalima sakyti moterį, nes jis ją tegalėjo prisiminti tik kaip mergaitę, kurią matė prieš dvidešimt ar kiek ten metų... Bet ne. Jis kažkokiu stebuklingu būdu ją myli kaip moterį. Jos, kaip moters nepažinodamas. O Pilara (toks tos moters vardas) nors jo nemyli, tačiau burtų lazdelei pamojus, vos po kelių dienų prisipažįsta, jog karštai myli. Kažkaip man pernelyg saldžiai visa tai atrodo. O dar meilę bendoma supinti su religija... Visiškai nepatiko. Kankindamasi skaičiau, nes nenumetu pradėtos knygos...
Mano vertinimas : 4/10.
Pieštukas užkliuvo : "Mes turime klausytis vaiko, kuriuo buvome kadaise ir kuris tebegyvena mumyse. Galima užgniaužti jo riksmą, bet negalima nutildyti jo balso."
"Jei tavęs reikia vienam žmogui, pradeda reikėti visiems. Tačiau jeigu esi vienišas, tampi dar vienišesnis. Gyvenimas labai keistas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą