Pusryčiai pas Tifanį.

Knygos aprašymas: "„Pusryčiai pas Tifanį“ (1958 m.) – pats patraukliausias T. Capote kūrinys, pasakojantis apie jaunos panelės pastangas susirasti kelią į laimę. Įdomiai įsipina ir Amerikos gyvenimo užkulisiai – mafija. Skaitytojai susiduria su gangsteriu Saliu Tomatu, kuris iš kalėjimo celės sėkmingai vadovauja tarptautinei narkotikų kontrabandai ir kurio ryšininke tampa knygos herojė „aktorė“ Holė Golaitli. Įdomūs ir kiti personažai – nesubrendėlis milijonierius Rastis Troleris, „diplomatas“ Chose Ibara Jėgeris, tavernos savininkas Džou Belas. Kaip atskiras personažas figūruoja ir pats autorius, kurio vardu ir vyksta pasakojimas.
Apysaką „Pusryčiai pas Tifanį“ išgarsino ir pagal ją pastatytas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino žavioji Odrė Hepburn."

Mano nuomonė apie šią knygą: Tai vienas tų retų atvejų, kai net neabejodama galiu pasakyti, jog filmas geresnis už knygą. Nuobodu buvo skaityti. Žinoma, vis vaidenosi Odrės Hepburn veidas, nors pačioje istorijoje rašoma, jog Holė buvo blondinė. Bet kokiu atveju, filmo Holė man apskritai buvo daug žavingesnė, nei knygos. Knygoje ji tokia...tikras vaikutis. Mano susižavėjimas šia istorija gerokai krito. Nebeskaityčiau antrą kartą, tačiau filmą ruošiuosi žiūrėti. Laimė tai, jog knygoje buvo ne tik ši apysaka, buvo keletas ir kitų. Pavyzdžiui, "Kalėdiniai prisiminimai", buvo tikra atgaiva širdžiai, kupina daug šiltų emocijų. Ir galiausiai, kas man pačiai neįprasta, drįstu sakyti, jog ši knyga - tik laiko švaistymas. Bent jau man.

Mano vertinimas : 6/10.

Mano pieštukas užkliuvo:

"Ne, liūdna pasidaro, kai imi storėti ar kai pernelyg ilgai lyja."