Romanas buvo išleistas 1962 m., tačiau kai kurios scenos žiaurumu šokiruoja ir šiais laikais. Dėl „smurto propagavimo“ romanas ir filmas laikomi pavojingais ir nepageidaujamais, buvo uždrausti rodyti daugelyje valstybių. Tačiau Alekso brutalumas nėra betikslis, tai kova prieš asmenybes „prisukamais apelsinais“ verčiančią ateities visuomenę, kuri siekia Aleksą perauklėti bet kokia kaina.
„Prisukamas apelsinas“ – XX a. literatūros legenda, kelianti nepatogius klausimus ir verčianti abejoti visuotinai priimtomis nuostatomis."
Mano nuomonė apie šią knygą: Tai buvo antrojo mėnesio skaitytojų klubo skaitinys. Tikėjausi daug. Tikėjausi vien dėl to, nes teko girdėti ne vieną pagiriamąjį žodį apie filmą. Nelikau pernelyg sužavėta nei knyga, nei ekranizacija. Pati knyga apie smurtaujančius paauglius. Smurtaujančius - švelniai pasakyta. Net nežinau, kaip tiksliau reiktų apibūdinti tai, ką teko skaityti. Pirmiausia, erzino nesulietuvinti, neišversti lyg ir rusiški, lyg ir kokie žodelyčiai. Atseit, jaunimo kalba. Erzino toks žiaurus elgesys su niekuo dėtais žmonėmis, norėjosi sutikti pagrindinius veikėjus ir spjauti jiems į veidą. Tiesiog. Paskui, jau įpusėjus, darėsi vis įdomiau. Įvairios atomazgos, gydymas ir bandymas įsiliet į įprastą gyvenimą. Viena, kas išgelbėjo mano nuomonę apie šią knygą - buvo pati jos pabaiga. Kažkaip net ir ramiau atsikvėpiau, kai pamačiau, kad ir tie smurtautojai galiausiai suauga. Antrą kartą šios knygos tikrai neskaityčiau. O tiek išgirtas visų filmas... Na, buvo malonu žiūrėti, kai viskas taip teatrališka, tačiau erzino nereikalingas ištęstumas. Manau, kad šią knygą įdomiausia skaityti paauglystėje. Vis priminė "Beveik suaugę" serijos knygas, kurias skaičiau, kai man buvo 13-a. Ar rekomenduoju? Ne itin.
Mano vertinimas: 6/10.
Gal įdomu išgirsti, o ką vertėjas Saulius Dagys kalba apie savo verstą Anthony‘io Burgesso kūrinį „Prisukamas apelsinas“ su literatūrologu Andriumi Jakučiūnu ir kino kritiku Nariumi Kairiu. https://goo.gl/Q81TSV
AtsakytiPanaikintiAčiū, paklausysiu! :)
Panaikinti