Užrašų knygelės I. 1935-1942

Knygos aprašymas: "Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) „Užrašų knygelių“ pirmajame tome spausdinami jaunystės 1935–1942 metų užrašai. Sąsiuviniuose Camus dėsto kilusias kūrybines mintis ir įspūdžius, reflektuoja amžininkų intelektinę bei meninę veiklą, žymisi savo mąstymo trajektorijas. Šiuose užrašuose galima apčiuopti rašytojo kūrybinio kelio ištakas, sekti kaip plėtojamos pirmųjų romanų temos, kaip skleidžiasi pagrindinių mąstytojo meninių ir filosofinių idėjų užuomazgos."

Mano nuomonė apie šią knygą: Anksčiau, kai dar mokiausi mokykloje, su malonumu skaitydavau Kamiu kūrinius, buvau jo gerbėja. Dabar, skaitydama "Užrašų knygelės I. 1935-1942" labai nusivyliau. Naiviai tikėjausi, kad tai bus panašu į mano taip mėgstamus Nykos-Niliūno dienoraščius ar kažkas tokio. Tačiau, šiose užrašų knygelėse radau tik besikartojančius įrašus, keletą citatų, tik keletą įdomesnių apmąstymų. Pati knyga pasirodė pernelyg monotoniška, tačiau patogus formatas leido ją skaityti važiuojant autobusu. Tai tokiu ir teliko - skaitiniu autobuse. Po šio nusivylimo, teks paimti į rankas kažką iš Kamiu kūrybos, nes nemalonu nusivilti tais, kurie anksčiau šitaip žavėjo. O gal užaugau? Kažin, išaugama iš Kamiu?.. Tiesiog dabar perskaitytos mintys pasirodė pernelyg tolimos.

Mano vertinimas: 4/10.

Mano pieštukas užkliuvo:

"Jį jaudino, kaip ji įsikibdavo jam į drabužius, eidavo šalia prigludusi prie jo rankos, jaudino jos nesivaržymas ir patiklumas, kutenęs jo vyriškas pajautas. Ir tas jos nekalbumas irgi (ji išsiduodavo tik staigiu judesiu ir tuomet jau visiškai supanašėdavo su kate), ir jos rimtumas, kai bučiuodavosi..."

"Apie tą patį dalyką iš ryto ir vakare galvoji skirtingai. Bet kur yra tiesa - vakaro mintyse ar vidudienio samprotavimuose? Du atsakymai - du žmonių tipai."

"- Ar pažįstate daug mylinčių vyrų, kurie atsisakytų dailios save siūlančios moters? O jeigu tokių ir yra, tai jie jos atsisako todėl, kad jiems stinga temperamento.
- Jūs vadinate temperamentu rimto jausmo stoką?
- Pataikėte. (Bent jau ta reikšme, kurią jūs teikiate žodžiui "rimtas".)"

"Žmonės nėra mano artimieji. Jie mane stebi ir mane teisia, mano artimieji - tie, kurie mane myli ir manęs nestebi, kurie mane myli nieko nepaisydami, nei nuopuolio, nei niekšybių, nei išdavystės, kurie myli mane, o ne tai, ką aš padariau ar padarysiu, kurie mylės mane tol, kol aš save mylėsiu - iki savižudybės imtinai." A. Malraux