2019-aisiais skaičiau...

Po labai ilgos pertraukos ir tylos mėnesių tariu jums labas! 2019-ieji prabėgo itin greitai ir nepastebimai. Mūzos, padėdavusios rašyti buvo išsilaksčiusios į visas keturias puses, keletą knygų bandžiau apžvelgti kelissyk, bet taip ir nepavyko. Regis, visiškai netenkino galutinis rezultatas. Tyliai nėriausi iš senosios savo odos, tikiuosi, gal ir senojo savo apžvalgų stiliaus, kuris tikrai ne visuomet mane džiugino. Grįžtu prisipildžiusi naujų minčių.

Pagalvojau, kad grįžti pirmosiomis 2020-ųjų dienomis su praėjusių metų apžvalga labai simboliška. Nors daugybės knygų ir neapžvelgiau, tačiau skaičiau lyg ir nemažai. Mano Goodreads tikslas buvo 45 knygos. Jo nepasiekiau, perskaičiau 39... Ir visai dėl to nesisieloju, nes supratau, kad lenktynės nei su savim pačia, nei juolab su kažkuo kitu yra visiškai ne man. Užteks tų gražbylysčių.

Geriausios 2019 metais perskaitytos knygos (arba knygos, kurias įvertinau 5 žvaigždutėmis):

1. Austė Giedra „Siera“. Švelniai bohemiška, kitokia, poetiška.
2. Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“. Supurtanti patogų pasaulį ir verta, kad kiekvienas ją perskaitytų.
3. Madeline Miller „Kirkė“. Apie dieviškai žmogišką ramybę ir stiprybę. Apie dieviškai paprastą būtį. Net pavydžiu žmonėms, kurie ją dar tik skaitys. Kirkė užvaldo ir mintis, ir širdį.
4. Susannah Cahalan „Liepsnojančios smegenys“. Apie tai, kas svarbu ir apie ką būtina kalbėti. Tikra istorija iš pirmų lūpų apie beprotybės mėnesį.
5. Viktorija Daujotytė, Marijus Šidlauskas „Vartai į abi puses“. Apie būtį ir buitį. Šioje knygoje Marijus Šidlauskas laiškais kalbina Viktoriją Daujotytę. Net sunku patikėti, kad šioje knygoje slypi viskas: nuoširdumas, tikrumas, Lietuva, kultūra, literatūra... Kone viskas, ką kartais reikia pačiam sau priminti.
6. Alessandro Baricco „Misteris Gvynas“. Nuostabi istorija, kuri sugrąžina skaitytoją namo.

Ir galiausiai knygos, kurios paliko neigiamą įspūdį ir liko įvertintos 1 žvaigždute:

1. Francois Lelord „Kaip Hektoras laimės ieškojo“. Per daug akivaizdu, kur ta laimė slepiasi ir vis dar sunku suvokti tokių knygų skaitymo prasmę.
2. Pablo Neruda „Poezija“. Poezija, kuri su mano širdimi nesusišaukė. Gal ne laiku?
3. Antanas Škėma „Izaokas“. Kad ir kaip myliu "Baltą drobulę", su Izaoku prasilenkėm. Šlykštoka knyga. Arba ne laiku.
4. Jaroslavas Melnikas „Anoreksija. 22 apsakymai“. Skaičiau antrąkart, nes turėjau parašyti darbą. Pasirodo, nei knyga, nei požiūris į ją, per porą metų nepasikeičia. Tikras seksizmo vadovėlis pradedančiajam. Vis dar sunku suvokti, kaip įmanoma į vieną ploną knygelę prikišti tiek seksizmo. Gal kada pasidalinsiu pastebėjimais, kuriuos surašiauu rašto darbe.

Taigi pagaliau su Naujaisiais metais! Linkiu skaitingų metų! Tegu jie būna kupini ypatingų atradimų knygų pasaulyje!