Lina Ever „Ruduo Berlyne“

Tikriausiai jau sudėtinga būtų rasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar ne visai, nebūtų pasiekusi emigracija. Vieni išvyksta ieškoti geresnio uždarbio, kiti tampa meilės emigrantais, o treti, galbūt, kaip šios knygos herojė, bėga nuo savo praeities. Klaudija atvyksta į Berlyną, kuriame pradeda kurti savo gyvenimą kone nuo pamatų. Vysčiusi savo verslą Lietuvoje, Berlyne ji dirba padavėja, kartais turguje bando parduoti savo kurtus papuošalus. Būtent ten ji netikėtai sutinka Štefaną, kuris jos gyvenimą sutrikdo dar labiau, atverdamas plačius Berlyno horizontus... Bet ar nuo praeities taip lengva pabėgti?

„Vis dar buvo kaip kempinė, sugerdavo viską, ką išvysdavo. Jos meniška siela dar nenutuokė, koks koliažas susidėlios iš tų reginių ir vaizdų, bet ji dar niekada gyvenime nesijautė tokia laisva ir pakylėta. Kol kas ji tiksliai neįvardytų savo jausmų – baimė ir džiaugsmas, nepasitikėjimas savim ir netikėtai peržengiamos įprastos ribos, skaudi patirtis ir vaikiškas atvirumas naujovėms, gniuždantys prisiminimai ir su jais nieko bendro neturinčios dabarties akimirkos.“

Kaip tyčia šią knygą pasiėmiau skaityti tarpušvenčiu, kai šalia kalbasi ar žiūri televizorių artimieji, tačiau vis tiek norisi skaityti. Tame šurmulyje ši knyga buvo kaip tik. Saldus, gal ir banalokas romanas, su šiek tiek „Kobra 11“ prieskonių. Knygoje paliesta svarbi tema – psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje ir aplinkinių abejingumas. Juk ne vienąkart teko girdėti istoriją, kai moteris ar su vaikais, ar viena, turi bėgti nuo smurtaujančio vyro, nes kitos išeities, regis, nėra. Klaudija irgi pabėgo. Pradeda save kurti iš naujo, tačiau praeitis vis garsiai alsuoja už kampo ir tik laiko klausimas – kada ją pagriebs? Šioje knygoje man įstrigo vienas momentas, kuris labai gerai iliustruoja vis dar iškreiptą mąstymą. Klaudijos motina netiki Klaudija, ji mano, kad dukra tik išsigalvoja, jog jos vyras smurtauja. Juk jis tvarkingas, gražus, smailialiežuvis vyrukas. Negi jis ims elgtis taip žiauriai? Tokį vyrą moteris paliko, na, kam čia bėgti?

Tai viena tų istorijų, kur negali pasakyti nei kažko ypatingo, nei kažko ypatingai blogo. Sunkiasvorės literatūros gerbėjams jos tikrai nerekomenduosi, tačiau mėgstantiems lengvesnius pasiskaitymus su šiokiu tokiu paskatinimu pamąstyti – tiks.

ĮSPĖJIMAS! Perskaičius šią knygą norisi iškart aplankyti tą gyvybingąjį margaspalvį Berlyną.

Mano vertinimas: 6/10.

Leidykla, išleidimo metai: Alma littera, 2015.

Knygos autorė: Lina Ever (g. 1970 m. Panevėžyje, Lietuvoje)

(nuotr. iš: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/lina-ever-bugnuok-jam-mazasis-oskarai-286-496892)